Atsižvelgdamas į iškeltas abejones dėl tinkamo Seimo atstovavimo vadinamojoje „Leo LT“ byloje Konstituciniame Teisme, Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas pakeitė iki šiol galiojusį potvarkį ir įgaliojo Seimo vicepirmininką, teisininką Raimondą Šukį atstovauti Seimui KT nagrinėjant Seimo kreipimąsi ar atitinkamos „LR atominės elektrinės įstatymo nuostatos neprieštarauja LR Konstitucijai“.
Abejonių dėl to, ar Seimo deleguotos atstovės – parlamentarė Birutė Vėsaitė ir Ūkio ministerijos atstovė Neringa Pažūsienė – galės tinkamai atstovauti Seimui, iškilo po to, kai paaiškėjo, kad N. Pažūsienė ne tik dirba „Leo LT“ projektą inicijavusioje ministerijoje, tačiau ir jos sutuoktinis Giedrius Pažūsis darbuojasi „Leo LT“ antrinėje įmonėje.
Lrt.lt primena, kad G. Pažūsis nuo rugsėjo 8 dienos dirba Visagino atominės elektrinės Teisės skyriaus vadovu. Gruodžio 4 dieną buvo pasirašytas vienintelio akcininko sprendimas paskirti jį įmonės valdybos nariu.
2008 metų rugpjūčio 28 dieną įsteigta antrinė „Leo LT“ įmonė Visagino atominė elektrinė atlieka parengiamuosius naujosios Lietuvos atominės jėgainės projekto darbus.
Seimo vicepirmininko, liberalcentristo R. Šukio nuomone, jei dabartinis Seimo Pirmininkas nebūtų išsprendęs tinkamo Seimo atstovavimo klausimo, teisminis procesas KT galėjo virsti farsu.
„Kaip tinkamai atstovauti Seimui galėjo asmuo, kurio sutuoktinis dirba dukterinėje „Leo LT“ įmonėje. Tokiu būdu ir pats teisminis procesas galėjo būti iškreiptas. Tai vertinčiau netgi kaip tam tikrą manipuliavimą Konstituciniu Teismu.
Be to, toks atstovavimas prieštarauja elementariai logikai. Kaip gali žmogus, dirbantis institucijoje, kuri inicijavo įstatymo projektą ir teikė jį Seimui, atstovauti tam pačiam Seimui, kuris tuo įstatymu suabejojo ir dėl jo kreipėsi į KT“, – stebėjosi R. Šukys.
Seimo vicepirmininkas pažymi, kad būsimasis teismo procesas turės atsakyti į daugelį steigiant „Leo LT“ neatsakytų klausimų.
„Praeitos kadencijos Seimo priimtas vadinamasis „Leo LT“ įstatymas, mano įsitikinimu, buvo itin neskaidrus bei paliko daug landų nesąžiningam, viešąjį interesą pažeidžiančiam veikimui.
Pavyzdžiui, kodėl privatus investuotojas parinktas be konkurso; tinkamai neužtikrinamas vartotojų interesų gynimas; nepakankamai aiškus net tik nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmas, bet ir pats bendrovės veikimo tikslas - įstatyme nėra aiškaus įpareigojimo pastatyti naują atominę elektrinę.
Pagrįstų abejonių kelia ir valstybės turto, faktiškai perduoto valdyti privačiam investuotojui, įvertinimas. Visas elektros energetikos ūkis yra nepagrįstai monopolizuotas“, – įsitikinęs vienas iš bylos KT iniciatorių R. Šukys.
