Kauno automobilininkų sporto klubo komandoje važiuojantys aludariai 1000 km lenktynių savaitgalį net ir baigiantis dienai neparagaus nė lašo alkoholinių gėrimų. Sako – jie su vairavimu ir ypač lenktynėmis nederinami.
Prie lenktyninio „Lada 2104 Turbo“ vairo sėdę bravoro „Volfas Engelman“ atstovai Mantas Matukaitis ir Tadas Aganauskas prisipažįsta esantys užkietėję alaus mėgėjai. Juokiasi, kad kitu atveju nedirbtų savo darbo.
Tačiau lenktynių savaitgalio metu bet kokie alkoholiniai gėrimai iš raciono yra pašalinami. Tadas Aganauskas sako, kad nėra jokios kalbos net apie „mažą alaus“ vakarėjant, pasibaigus dienos važiavimų sesijoms: „Rodytųsi, visą alkoholį gali išmiegoti, tačiau tokios rizikos negaliu prisiimti. Juk visą savaitgalį reikia būti budriam ir susikoncentravusiam, o alus sulėtina reakciją ir suminkština protą. Jis skirtas atsipalaidavimui ir jo negalima derinti su vairavimu.“
„Dauguma vairuotojų išgėrę nesėda prie vairo tik todėl, kad bijo būti sustabdyti policijos ir prarasti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau juk tokios taisyklės galioja dėl jų pačių ir aplinkinių saugumo. Tai ypač galioja lenktynių metu. Į trasą privalai išvažiuoti būdamas itin budrus ir aštriai mąstantis, o alkoholis veikia visiškai priešingai.“ – tęsė Tadas.
Tuo tarpu Tado kolega, bravoro „Volfas Engelman“ marketingo vadovas Mantas Matukaitis išsako kitokią alkoholio ir automobilio derinimo poziciją: „Alkoholis tik po vairavimo. Neslėpsiu ir prisipažinsiu, kad trečiadienį, per dalyvių susirinkimą, vadinamąjį „briefingą“ išgėriau vieną bokalą alaus. Tą vakarą daugiau nebuvo jokios dėmesio koncentracijos ir aštraus proto reikalaujančios veiklos, tiesiog klijavome rėmėjų lipdukus ant automobilių, taigi, manau buvo visai sveika atsigaivinti. Kitas kartas, kada vėl ragausiu alų – tik šeštadienį vakare, po lenktynių. Tikiuosi, tam bus didelė proga.“ – kalbėjo aludaris.
Kad ir kokie užkietėję alaus mėgėjai būtų, vyrai sako labiau už viską mylintys automobilius. Juk todėl ir dalyvauja 1000 km lenktynėse Palangoje. Paklausti kam teikia prioritetą – automobiliams ar alui, abu sutiko, kad tai visiškai skirtingi dalykai ir viskas priklauso nuo esamos situacijos.
„Prioritetas alui būna tada, kai, pavyzdžiui, leidi laiką su draugų kompanija. Man tai tiesiog tinkamas, skanus ir malonus priedas, padedantis atsipalaiduoti. Kai esi prie vairo, nesvarbu ar važiuodamas iš taško A į tašką B, ar lenktyniaudamas, alus nukeliamas net ne į antrą, o į n-tąjį planą.“ – aiškino Mantas Matukaitis. „Vairavimas ir alkoholis vienas kitą niekuo nepapildo ir niekaip nesiderina. Alkoholis – tik po vairavimo.“ – dar kart pasikartoja.
Kauno automobilininkų sporto klubo komandoje važiuojantys aludariai 1000 km lenktynių savaitgalį net ir baigiantis dienai neparagaus nė lašo alkoholinių gėrimų. Sako – jie su vairavimu ir ypač lenktynėmis nederinami.
Prie lenktyninio „Lada 2104 Turbo“ vairo sėdę bravoro „Volfas Engelman“ atstovai Mantas Matukaitis ir Tadas Aganauskas prisipažįsta esantys užkietėję alaus mėgėjai. Juokiasi, kad kitu atveju nedirbtų savo darbo.
Tačiau lenktynių savaitgalio metu bet kokie alkoholiniai gėrimai iš raciono yra pašalinami. Tadas Aganauskas sako, kad nėra jokios kalbos net apie „mažą alaus“ vakarėjant, pasibaigus dienos važiavimų sesijoms: „Rodytųsi, visą alkoholį gali išmiegoti, tačiau tokios rizikos negaliu prisiimti. Juk visą savaitgalį reikia būti budriam ir susikoncentravusiam, o alus sulėtina reakciją ir suminkština protą. Jis skirtas atsipalaidavimui ir jo negalima derinti su vairavimu.“
„Dauguma vairuotojų išgėrę nesėda prie vairo tik todėl, kad bijo būti sustabdyti policijos ir prarasti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau juk tokios taisyklės galioja dėl jų pačių ir aplinkinių saugumo. Tai ypač galioja lenktynių metu. Į trasą privalai išvažiuoti būdamas itin budrus ir aštriai mąstantis, o alkoholis veikia visiškai priešingai.“ – tęsė Tadas.
Tuo tarpu Tado kolega, bravoro „Volfas Engelman“ marketingo vadovas Mantas Matukaitis išsako kitokią alkoholio ir automobilio derinimo poziciją: „Alkoholis tik po vairavimo. Neslėpsiu ir prisipažinsiu, kad trečiadienį, per dalyvių susirinkimą, vadinamąjį „briefingą“ išgėriau vieną bokalą alaus. Tą vakarą daugiau nebuvo jokios dėmesio koncentracijos ir aštraus proto reikalaujančios veiklos, tiesiog klijavome rėmėjų lipdukus ant automobilių, taigi, manau buvo visai sveika atsigaivinti. Kitas kartas, kada vėl ragausiu alų – tik šeštadienį vakare, po lenktynių. Tikiuosi, tam bus didelė proga.“ – kalbėjo aludaris.
Kad ir kokie užkietėję alaus mėgėjai būtų, vyrai sako labiau už viską mylintys automobilius. Juk todėl ir dalyvauja 1000 km lenktynėse Palangoje. Paklausti kam teikia prioritetą – automobiliams ar alui, abu sutiko, kad tai visiškai skirtingi dalykai ir viskas priklauso nuo esamos situacijos.
„Prioritetas alui būna tada, kai, pavyzdžiui, leidi laiką su draugų kompanija. Man tai tiesiog tinkamas, skanus ir malonus priedas, padedantis atsipalaiduoti. Kai esi prie vairo, nesvarbu ar važiuodamas iš taško A į tašką B, ar lenktyniaudamas, alus nukeliamas net ne į antrą, o į n-tąjį planą.“ – aiškino Mantas Matukaitis. „Vairavimas ir alkoholis vienas kitą niekuo nepapildo ir niekaip nesiderina. Alkoholis – tik po vairavimo.“ – dar kart pasikartoja.
