Lenkijai traukiantis iš bendro branduolinio projekto – apmaudas, spėlionės ir nusivylimas Europos Sąjungos šalių partneryste.
R. Sinkevičius: Lenkijos sprendimas nėra netikėtas
„Toks Lenkijos sprendimas nėra netikėtas“, – Balsas.lt sakė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius.
„Nujausti buvo galima, ir, matyt, valdžios vykdančiosios pokalbiuose apie tai ko gero buvo ne kartą užsiminta, nes premjerai susitikinėjo. Neatsitiko čia per vieną naktį. Lenkai mindžikavo ilgai, bet nepasakė „ne“. O dabar išgirdome tą „ne“, – sakė jis.
Anot R. Sinkevičiaus, tokį Lenkijos sprendimą galėjo lemti kelios priežastys.
„Viena iš jų – Kaliningrado Baltijsko AE energiją greičiausiai pirks lenkai. Antra priežastis – lenkai turi ambicijų ir greičiausiai statys savo atominę elektrinę. Trečias dalykas – paaštrėjusi politinė situacija tarp valstybių tam tikrą foną įneša. Ir ketvirta – galbūt lenkų netenkina derybinė situacija ir sąlygos, kuriomis bus statoma VAE“, – sakė R. Sinkevičius.
Anot Seimo nario, atsisakyti dalyvauti projekte gali ir Latvija.
„Latvijos dalyvavimas pakimba dėl dviejų priežasčių. Lietuva nenori statyti suskystintų dujų terminalą kartu su latviais, nors jeigu statytume terminalą trys Baltijos valstybės kartu, būtų galima tikėtis europinės paramos. Bet Lietuva nori turėti savo atskirą suskystintų dujų terminalą. Antras dalykas – Lietuva negelbėjo „Krajbanko“, ir dėl to latviai prarado pinigus. Kaip sakė jų Biudžeto komiteto pirmininkas lietuvis Ražukas, banko gelbėjimas ir išlaidos, kurias dėl to patiria Latvijos biudžetas, gali neleisti finansuoti savo dalies VAE“, – aiškino Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.
Politologas: galima sieti su pablogėjusiais santykiais
Lenkijos sprendimas trauktis iš Visagino atominės elektrinės (IAE) statybos projekto turės politinių padarinių ir įtakos valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų autoritetui, - mano Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.
„Tai neišvengiamai turės rimtų padarinių, nes Lenkijos veiksnys projekte yra labai svarbus, o jo galimas žlugimas kartu parodytų, jog konservatoriai nesugebėjo suvaldyti savo pagrindinio energetinio projekto. Tai stipriai atsilieptų jų autoritetui“, – mano L. Bielinis.
Pasak L. Bielinio gali būti mėginama sieti tokį Lenkijos sprendimą su kurį laiką vykstančiu santykių tarp šalių blogėjimu dėl ginčų lenkų mažumos švietimo, pavardžių rašybos dokumentuose ir gatvių pavadinimų lenkų kompaktiškai gyvenamose vietose klausimais. „Manau, kad su Lietuva bus mėginama pažeisti, parodant, kad šios problemos ir nesutarimai gali būti susiję su dalyvavimo atominės energetikos projekte nutraukimu. Tvirtai pasakyti, kurios problemos yra pirminės, kurios antrinės – sunku“, – nesiėmė spręsti analitikas.
Ekonomikos komiteto vadovas: rusai pasiekė savo
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, valdančiosios Liberalų ir Centro Sąjungos atstovas Dainius Budrys portalui „Balsas.lt“ sakė esąs nusivylęs lenkais.
„Apmaudu ir graudu. Aš vis dar buvau linkęs tikėtis, kad mūsų didesnieji kaimynai lenkai, kuriuos laikėme strateginiais partneriais, nepadarys tokios kiaulystės. Deja, vasarą Kaliningrado srityje vykęs Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas buvo „vaisingas“. Tai dar kartą verčia pagalvoti ir apie Europos Sąjungos šalių vienybei bei solidarumą“, – sakė D. Budrys portalui Balsas.lt.
(papildyta 14:58val.)
Elektra – komercinė ir politinė prekė?
Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas R. Sinkevičius neatmeta, kad susiklosčiusi padėtis paskatins Lietuvą susimąstyti apie komercinį Visagino AE patrauklumą.
„Iki šiol nėra žinomas būsimosios elektrinės verslo modelis, nėra žinoma, ar tai komercinis projektas ar tai projektas, skirtas užtikrinti tariamai energetinei nepriklausomybei bet kokia kaina – kokio dydžio ta politikos dedamoji yra kilovatvalandėje. Gal vieną kartą suskaičiuos kas nors. Aš nemanau, kad mums būtinai reikia turėti energetinius išteklius bet kokia kaina. Aš manau, kad kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta, konkurencinga. Mes jungiamės į bendrą energetinę sistemą, ir mūsų naujoji atominė bustos sistemos dalis. Juk jungčių plano niekas neatkeitė“, – sakė R. Sinkevičius.
Jis aiškino, kad nors elektra yra labai svarbi prekė, kuri užtikrina ilgalaikę ekonomikos raidą, vis dėlto tai yra tik prekė.
„Bet kurią prekę apsimoka gaminti, jeigu ją pelningai galima parduoti. Tada galima imti kreditus, gaminti – su sąlyga, kad apsimoka, yra atsiperkamumas. Lygiai taip pat su elektra. Jeigu pasirodytų, kad ją gaminti Lietuvai ekonomiškai apsimoka, jeigu rinkoje ji turės savo nišą, turėsime kur parduoti – prognozuojame, kokia bus kaina rinkoje, kokia savikaina. Privalome spręsti remdamiesi ne tik politiniais motyvais, bet labiau orientuodamiesi į ekonominę naudą. Gali būti du partneriai, gali būti trys, bet turi pagrįsti ekonominiai skaičiavimai. Jeigu šito nėra, jeigu projektas komerciškai nebus patrauklus, politiškai ilgalaikėje perspektyvoje jis nebus gyvybingas“, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.
Tik pristabdė?
(papildyta 15.40)
Tuo tarpu Lenkijos centrinė žiniasklaida kol kas neskiria didelio dėmesio šiai žiniai. Pranešama, kad Lenkijos energetinė grupė (Polska Grupa Energetyczna) pristabdė pasirengimą (zawiesiła zaangażowanie) atominės elektrinės Lietuvoje statybai ir nutraukė derybas (zrezygnowała z rozmów) dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado.
Šaltinis:http://www.forbes.pl/investor/gpw/artykuly/aktualnosci-gpw/pge-zawiesza-swoj-udzial-w-elektrowni-na-litwie,22331,1/
Taip pat skaitykite:
Lenkija stabdo dalyvavimą AE projekte
Ignalinos AE uždarymui Lietuva prašo 770 mln. eurų
H. Clinton vizitas: JAV remia Baltarusijos ir Lietuvos AE statybas
Lietuvos ir Latvijos premjerai sutarė aktyviau plėtoti tarpvalstybinius santykius
