„Kauno dienos“ žurnalistas iš arti stebėjo, kaip Lenkijos nacionalistai keliavo į Vilnių.
Jokių ginklų ir alkoholio, vengti provokacijų. Tokius nurodymus prieš kelionę į Vilnių palaikyti piketuojančių vietos lenkų autobuse dalijo Lenkijos patriotinio jaunimo sąjungos „Młodzież Wszechpolska“ prezidentas Robertas Vinickis.
R.Vinickis neslėpė, kad prieš kelionę į Vilnių ir juos išgąsdino pasklidusi informacija, jog į mitingą Lietuvos sostinėje rengiasi būrys agresyviai nusiteikusių futbolo chuliganų, kuriuos jau anksčiau yra tekę tramdyti Vilniaus ir Kauno pareigūnams.
Lenkų nacionalistus dar kartą paraginęs atvykus į Vilnių nekelti chaoso, R.Vinickis sutiko atsakyti į dienrasčio klausimus.
– Pakalbėkime apie šią kelionę. Siekiate paremti Lietuvoje gyvenančią lenkų tautinę mažumą, kuri reiškia nepasitenkinimą dėl prieš metus priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Ar lenkų mažumos tariama diskriminacija Lietuvoje nėra išpūstas reikalas?
– Visų pirma, manau, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai privalo turėti tokias pačias teises, kaip Lenkijoje gyvenantys lietuviai. Dėl nesąmoningos Švietimo įstatymo pataisos, esu įsitikinęs, kad jūsų politikai, kurie jį priėmė, diskriminuoja mūsų tautiečius.
Puikiai suprantu, kad situacija, kai pusę sostinės gyventojų sudaro lenkų tautybės asmenys, dar daugiau jų gyvena jos regione, tikrai nėra tai, dėl ko džiaugtųsi kuri nors šalis.
Bet taip pat reikia suprasti, kad jie ten nebuvo apgyvendinti jėga.
Jie ten gyvena jau 400 metų ir ši situacija susiklostė natūraliai. Taigi, jūsų politikai turėtų jiems skirti daugiau dėmesio.– Lietuvos Vyriausybė pripažįsta „esanti įremta į kampą“ po to, kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pateikė ultimatumą dėl dvišalių santykių gerinimo – „keiskite Švietimo įstatymą arba jokių naujų bendradarbiavimo formų net neverta tikėtis“. Ar pritariate tokiai savo šalies valdžios pozicijai?
– Man labai gaila, kad mūsų (lenkų – red. past.) valdžioje nėra vyrų. Visi šiuo klausimu elgiasi kaip paauglės mergaitės. Dabartiniam Europos politiniam elitui būdingas moteriškas elgesys – būti mandagiam ir draugiškam. Manau, kad trūksta konstruktyvaus, nuoseklaus vyriško problemos sprendimo būdo: abi nesutariančios šalys susėda prie vieno stalo, problemas įvardija tikraisiais vardais ir, suprasdami vienas kito viltis bei nuogąstavimus, ieško problemos sprendimo.
Jūsų politikai, mano manymu, turėtų labiau stengtis integruoti lenkų tautinę mažumą į visuomeninį gyvenimą. Integruoti ne kaip lietuvius, o būtent kaip lenkus. Nesakau, kad tai padaryti lengva. Tai sunku, bet tikiu, jog būtent tai galėtų būti kertinis problemos sprendimo būdas. Reikia suprasti, kad jie nori likti savimi ir išsaugoti savo nacionalinį identitetą, net ir gyvendami Lietuvoje. Galbūt jūsų politikai tai žino, bet kol kas girdžiu tik tokius pasiteisinimus – „jie nemoka kalbos, nepažįsta mūsų kultūros“.
– Kodėl manote, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turėtų būti išskirtinė?
– Mes neprašome, kad lenkai būtų išskirtiniai. Bet juk ši priimta Švietimo įstatymo pataisa suvienodina visas tautines grupes šiuo aspektu. Manau, kad, pavyzdžiui, Lietuvos rusai taip pat nepatenkinti švietimo sistema, galbūt jų balsas nėra išgirstas ar jie ne taip garsiai šaukia, nes nėra koncentruoti geografiniu atžvilgiu taip, kaip lenkai.
– Domėdamasis lenkų rengiama demonstracija Vilniuje perskaičiau daug neoficialių Lenkijos forumų ir nuomonių socialiniuose tinkluose. Mane nustebino, kad daugelis lenkų teigia, jog „Vilniaus kraštas turi būti grąžintas Lenkijai“ ar „Stalinas padarė klaidą, palikdamas Vilniaus kraštą Lietuvai“. Ar ši radikali nuomonė yra populiari Lenkijoje?
– Neneigsiu, yra tokių teiginių, bet jie nėra populiarūs ir į juos nereikia kreipti dėmesio. Manau, tai kvaila. Tie, kurie taip šneka, neišmano, kaip jų tautiečiai gyvena Lietuvoje, kokios problemos juos kamuoja. Ir apskritai, kas yra Lietuva, kas ten vyksta. Reikia suprasti, kad žmonės kartais nusišneka. Manau, tokių kvailių yra bet kurioje valstybėje, taip pat Lietuvoje.
– Lietuvos lenkų politinis lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis didina įtampą savo viešais teiginiais. Vienas jų – „tai lietuviai turi adaptuotis Vilniaus krašte, o ne lenkai“. Jūs pasitikite tokiais politikais?
– Pripažinsiu, Lenkijoje į juos žiūrima labai teigiamai. Žinios, kurias paskelbia V.Tomaševskis apie diskriminuojamus tautiečius Lietuvoje, visuomet sutinkamos audringai. Taip, jo išsakyta frazė tikrai aštri šaliai, kuri turi tik 3 mln. gyventojų ir iškentėjo okupacijas. Tačiau manau, kad lietuviai, patyrę tiek kančių, turėtų suprasti ir užjausti savo šalyje gyvenančius lenkus.
– Tačiau pačioje Lenkijoje kai kurios tautinės mažumos skundžiasi, kad joms trūksta galimybių išsaugoti savo tautinį indentitetą.
– Didžiausia etninė bendruomenė šalyje – vokiečiai. Beveik visi jie koncentruotai gyvena Lenkijos pietų regione. Kitos tautinės mažumos – ukrainiečiai, žydai.
Jei tautinės mažumos atstovai koncentruojasi viename regione, tuomet jie turi teisę į savo mokyklas. Aišku, yra bėdų. Pavyzdžiui, su vokiečių tautine mažuma yra panašių bėdų kaip ir su lenkais Lietuvoje. Tai daugiausia yra istorijos interpretavimo klausimai.
– Vos pajudėję iš Varšuvos, autobuse jūs sukalbėjote maldą „Tėve mūsų“. Savo kalbose dažnai pabrėžiate religijos svarbą. Katalikybė – svarbi Lenkijos nacionalistams?
– Tikiu, kad Vakarų pasaulyje nė viena šalis neturi ateities be religijos. Religija svarbi tiek žmogui, tiek kaip visuomenės vienybės pamatas. Visuomenė privalo turėti savo moralinio etiketo kodeksą, o religija tam puikiai tinka.
Daugumos Lenkijos nacionalistų pasaulėžiūroje dominuoja religinės vertybės. Yra daug sąlyčio taškų tarp katalikybės ir lenkiško nacionalizmo – šeimos vertybės, tradicinės seksualinės pažiūros ir panašiai. Jei Europoje šeimos vertybė būtų laikoma pamatine ir būtų kuriamos didelės šeimos, nereikėtų įsileisti imigrantų.
Artūras Morozovas
