Dėl Lietuvos-Lenkijos santykių problemų iš dalies kalti kai kurie Sąjūdžio lyderiai, kartu su Lietuvos valstybingumu atkūrę prieškaryje egzistavusią Lenkijai priešišką ideologiją, sako Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius).
Šią dvišalių problemų priežastį Lenkijos politikas įvardijo antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitydamas paskaitą „Politikos ir santvarkos pasikeitimo Lenkijoje 25-metis“ .
„Lietuva, statydama savo valstybingumą - profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybingumo instruktorius - atkūrė jį kartu su prieškario ideologija. Prieškaryje ji buvo visiškai suprantama, nes buvo konfliktas dėl Vilniaus, tačiau pokaryje ta ideologija jau yra visiškai nepagrįsta. Bet ji buvo kažkokiu būdu atkurta. Manau, tai yra (blogų santykių) priežastis“, - sakė Lenkijos Senato pirmininkas, kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius.
B.Borusewiczius tvirtino, kad Lenkija su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Ukraina, turi kur kas didesnių abipusių istorinių nuoskaudų, nei su Lietuva, kaip antai, Volynės žudynes 1943-1944 metais. Tuomet per susirėmimus abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių. Tačiau tai, pasak lenkų politiko, netrukdo lenkams palaikyti Ukrainą Rusijos agresijos kontekste.
„Teoriškai žiūrint, santykiai su Lietuva turėtų būti geriausi, nes kaip tik su Lietuva turime mažiausiai istorinių problemų“, - sakė B.Borusewiczius.
Jis taip pat tvirtina nesuprantantis, kodėl lenkų mažuma Lietuvoje negali susitarti su Lietuvos dauguma „dėl smulkmenų“.
„Mes Lenkijoje nesuvokiame, kur yra konflikto esmė: suprantu, yra Konstitucija, yra teisė, kuri galioja, įstatymai, kurių reikia paisyti, teismai, kurie priima sprendimus ir baudžia. Bet problema dėl „w“ rašybos arba dėl gatvių lentelių tautinės mažumos kalba – visur, kur mes benuvyktumėme už Lietuvos ribų, (tokia rašyba) galioja“, - sakė jis.
Balandžio 2 dieną Briuselyje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku susitikęs Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius bus priimtas įstatymas, leidžiantis ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams originalią pavardžių rašybą asmens dokumentuose. Tokią pataisą Seime premjero vizito išvakarėse, balandžio 1-ąją įregistravo socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas.
Tuo metu D.Tuskas užsiminė, jog tarp „spręstinų klausimų“ lieka Tautinių mažumų įstatymas, dvikalbės vietovardžių lentelės, žemės grąžinimo klausimai.
V. Landsbergis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo specialiai bloginami
Buvęs valstybės vadovas konservatorius Vytautas Landsbergis atmeta Lenkijos Senato pirmininko priekaištus dėl dvišalių santykių problemų, ir teigia, kad jie buvo bloginami sąmoningai.
Taip buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis komentavo Lenkijos Senato pirmininko Bogdano Borusewicziaus (Bogdano Borusevičiaus) antradienį Vilniuje išsakytas mintis, esą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologai atkūrė prieškaryje vyravusį priešiškumą Lenkijai.
„Aš manau, kad tai neatitinka tikrovės (…). Atkuriant Lietuvos Respubliką po Sovietų Sąjungos, mūsų santykiai buvo labai geri, nieko panašaus į tai, kad būtų norima atkurti prieškarinius modelius“, - BNS antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys V.Landsbergis.
Jis priminė, jog su Sąjūdžio delegacija pats vyko į Varšuvą, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl Lietuvos-Lenkijos santykių. Tačiau dvišaliams santykiams, pasak jo, kliudė Vilniaus krašto vietos savivaldybių atstovai.
„Aišku, mes turėjome prieš akis tikrovę, kad dalis Lietuvos lenkų buvo veikiami senosios komunistinės nomenklatūros. Ta nomenklatūra buvo rajonų savivaldybių valdžia. Jie kalbėdavo lenkų vardu ir tai nebuvo draugiškas kalbėjimas atkurtos Lietuvos adresu. Bet Lietuva stengėsi palaikyti tolerantiškus santykius, minkštinti juos, neatsakant į išpuolius“, - sakė V.Landsbergis.
„Su šia valstybe santykiai buvo labai geri ir nepažeidžiami. Klausimas, kodėl tam tikru metu jie pradėjo blogėti. Matau vieną atsakymą: jie buvo specialiai bloginami“, - pridūrė ilgametis konservatorių vadovas.
Apie prieškarinio ideologijos atkūrimą Lietuvoje B.Borusewiczius pareiškė per paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
„Lietuva, statydama savo valstybingumą - profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybingumo instruktorius - atkūrė jį kartu su prieškario ideologija. Prieškaryje ji buvo visiškai suprantama, nes buvo konfliktas dėl Vilniaus, tačiau pokaryje ta ideologija jau yra visiškai nepagrįsta. Bet ji buvo kažkokiu būdu atkurta. Manau, tai yra (blogų santykių) priežastis“, - sakė Lenkijos Senato pirmininkas, kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius.
Kalbėdamas su BNS, V.Landsbergis taip pat sakė, kad prieš savaitę socialdemokratų pasiūlyti teisės aktų pakeitimai, kurie leistų rašyti pavardes asmens dokumentuose nelietuviškais lotyniško alfabeto rašmenimis, nebūtinai padėtų dvišaliams santykiams.
„Tie įstatymai galėtų padėti, galėtų dar labiau paaštrinti santykius, sunku pasakyti, kaip jie būtų svarstomi, su kokiais komentarais, kokie tikslai ryškėtų“, - sakė jis.
V.Landsbergio teigimu, susipriešinimą galėtų paskatinti įstatymai, kurie leistų nelietuviškai rašyti vietovardžius tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse.
„Kokios būtų tokios dalies Lietuvos išskyrimo, kad čia kitokia Lietuva, psichologinės pasekmės, nedrįsčiau spėlioti. Tuo labiau, jei savivaldybių valdžia pradės nurodinėti ir įsakinėti, kaip kas turi būti rašoma. Juk yra gana lietuviškų regionų ir toje rytų Lietuvoje, kur jei kas nors pradės primesti vietovardžių rašymą ne tik lietuviškai, gali būti ir nepatenkinti, ir suerzinti“, - sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
