Vėl skriaudžiamu Lietuvoje pasijutęs europarlamentaras V. Tomaševskis ir būrys – 26 jo kolegos – dėl autochtoninės lenkų mažumos teisių apsaugos skundžia Lietuvą Europos Tarybos pirmininkui Herman Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkui Jose Manuel Barroso, Vengrijos, šalies pirmininkaujančios Europos Sąjungai, premjerui Viktorui Orbanui.
Laiške prašoma apginti esą drastiškai pablogėjusias lenkų mažumos teises, įpareigoti Lietuvos valdžią laikytis ES įstatymų tautinių ir etninių mažumų teisių apsaugos srityje bei paraginti Lietuvos valdžią nustoti vykdyti Lietuvos lenkų tautinę mažumą diskriminuojančius veiksmus.
Laiške pažymima, kad Lietuva – daugiaetninė valstybė. Kai kuriuose rajonuose autochtoninė lenkų tautinė mažuma sudaro daugumą gyventojų. Šalčininkų rajone gyvena 79 proc. lenkų, Vilniaus rajone – 61 proc., o sostinėje Vilniuje – 18,7 proc. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, t. y. nuo 2004 metų, lenkų tautinės mažumos situacija šioje šalyje drastiškai pablogėjo, nors tarptautiniai standartai skelbia, kad priimami nauji teisės aktai negali riboti arba bloginti jau turimų tautinių mažumų teisių, o turi gerinti esamą padėtį.
„Deja, Lietuvos Respublikoje dedasi atvirkščiai, o Lietuvos valdžios veiksmai yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio, kurie prieštarauja Europos Sąjungoje galiojantiems aktams. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto paskelbtoje išvadoje dėl Lietuvos, Konvencijos ratifikavimas negali būti naudojamas kaip argumentas anksčiau turėtam tautinių mažumų apsaugos lygiui mažinti ir todėl šis lygis neturi būti mažinamas“, – rašoma laiške.
Europarlamentarų teigimu, Lietuvos valdžia lenkų tautinės mažumos atžvilgiu esą sąmoningai pažeidžia šį principą, nes, pavyzdžiui, kovo 17 d. priimtas naujas Švietimo įstatymas „iš tautinėms mažumoms priklausančių tėvų atima anksčiau jų turėtą teisę rinktis kalbą, kuria gali lavinti savo vaikus ir numato mokyklų tinklo “optimizavimą„ mažose vietovėse uždarant tautinių mažumų mokyklas. O dėl to gali būti likviduota apie 50 proc. klasių, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis“.
Be to, skundžiamasi, kad Lietuvoje galioja draudimas naudoti dokumentuose savo vardą ir pavardę tautinių mažumų kalba, t. y. originalia forma, draudimas vartoti įstaigose kitą negu lietuvių kalbą. Už šio nurodymo pažeidimą gresia 400 litų bauda kiekvienam tautinę kalbą vartojančiam asmeniui, skiriamos baudos privatiems asmenims, verslininkams ir savivaldybininkams už dvikalbių informacinių užrašų naudojimą vietovėse, kur autochtoninė lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų.
Tarp blogybių, kurių esą patiria lenkų taurinė mažuma – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įspėjimas EP, Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderiui V. Tomaševskiui už tai, kad EP forume jis kelia klausimus, susijusius su Lietuvos tautinių mažumų diskriminavimu.
ELTA primena, kad praėjusių metų sausio 21 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vertindama europarlamentaro V. Tomaševskio veiklą Europos Parlamente ir kitur, nutarė, jog EP nario „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“. Komisija priėmė šį sprendimą gavusi asociacijos „Lietuvos Sąjūdis“ kreipimąsi, kuriame nurodoma, kad V. Tomaševskis viešai kalba apie lenkų diskriminavimą Lietuvoje. Po tokio komisijos sprendimo europarlamentaras kreipėsi į EP prašydamas apginti jo parlamentaro privilegijas.
Europos Parlamentas tada paprašė Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, kad šios paisytų ES teisės, ir prireikus pradėtų Bendrijos teisės pažeidimo procedūrą" prieš Lietuvą.
Dabartiniame V. Tomaševskio ir kitų europarlametarų kreipimesi minimas dar vienas lenkų tautinės mažumos menamo diskriminavimo pavyzdys – „2008 m. lapkričio 29 d. Seimas į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo postą atsisakė patvirtinti Jaroslavą Narkevičių dėl jo lenkų tautybės, o postas iki šiol – praėjus dvejiems su puse metų nuo kadencijos pradžios – lieka laisvas“.
„Diskriminuojantys Lietuvos valdžios veiksmai daro įtaką rasistinių, ksenofobinių bei antisemitinių apraiškų gausėjimui Lietuvos Respublikoje. Vienas tokių pavyzdžių – 2011 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga vykusi eisena su šūkiais: “Lietuva – lietuviams„, “Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą„ bei užrašas ant vienintelės Vilniaus sinagogos “Juden raus". Minėtos eisenos organizatorius yra valstybės valdininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyr. specialistas ryšiams su visuomene.
Prieš autochtoninę lenkų tautinę mažumą nukreipti minėti Lietuvos Respublikos valdžios veiksmai yra aiški ir tiesioginė diskriminavimo dėl etninės priklausomybės apraiška. Su tokiu diskriminavimu vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsniu Europos Sąjunga kovoja.
Savo veiksmais Lietuvos Respublika pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o ypač – šios Chartijos 21 straipsnį, kuris draudžia bet kokį diskriminavimą dėl etninės kilmės ar tautinės priklausomybės. Be to, Lietuvos valdžios veiksmai pažeidžia Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją bei Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją", – rašoma laiške.
Aukščiausieji ES institucijų vadovai raginami imtis visų įmanomų veiksmų siekiant, kad Lietuvoje būtų baigtas lenkų tautinės mažumos diskriminavimas ir sugrąžintas ES įstatymų laikymasis tautinių ir etninių mažumų teisių apsaugos srityje.
Laišką pasirašo: Meszaros Alajos, Tabajdi Csaba Sandor, Wojciechowski Janusz, Grobarczyk Marek Jozef, Piotrowski Miroslaw, Hibner Jolanta Emilia, Kalinowski Jaroslaw, Aukacijewska El|bieta Katarzyna, Handlik Malgorzata, Kozlowski Jan, Kaczmarek Filip, Marcinkiewicz Bogdan, Zalewski Pawel, Malęsa Jaroslaw Leszek, Borys Piotr, Olbrycht Jan, Saruysz–Wolski Jacek, Zasada Artur, Skrzydlewska Joanna Katarzyna, Trzaskowski Rafal, Ziobro Zbigniew, Kurski Jacek Olgierd, Szymanski Konrad, Cymanski Tadeusz, Tomaševski Valdemar, Migalski Marek Henryk, Legutko Ryszard Antoni.
Lenkai nepatenkinti situacija Lietuvoje
