Lietuvos viešbučiai skundžiasi nustekenti pernai daugiau nei dvigubai padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, kai skirtumą turėjo padengti iš savo kišenės ir įsiskolinti, todėl prašo Vyriausybės grąžinti jį į buvusį 9 proc. lygį. Neaišku, ar vien mažesnis PVM užtikrintų turizmo sektoriaus gerovę, ir ar daugiau lengvatų nepaskatintų jų negaunančiųjų spaudimo.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vadovė Evalda Šiškauskienė skaičiuoja, kad pernai apgyvendinimo paslaugas teikiančiam verslui PVM tarifas padidintas nuo 9 iki 21 proc. biudžeto žymiai nepadidino, bet tapo pražūtingas turizmo sektoriui. „Įdomus skaičius, apie kurį niekas nekalba, kad 2011 metais, kai PVM buvo 9 proc., o dar anksčiau ir 5 proc., Europos verslo klientai nelabai suko galvą, kaip jį susigrąžinti. Tačiau jam pakilus iki 21 proc., be abejonės susigrąžino visi. Statistiškai skaičius įspūdingas: jis nuvarė viešbučių sektorių į minusą, o biudžetas uždirbo per 20 mln. litų, iš kurių 15,7 mln. litų susigrąžino Europos piliečiai“, – aiškina E. Šiškauskienė.
Pašnekovė tikina, kad investicijos sumažėjo bene trigubai: kai galiojo senasis PVM tarifas, kūrėsi nauji viešbučiai už 60–100 mln. litų per metus, bet jos sumažėjo iki 23 mln. litų. „Ir daugiausia kūrėsi viešbučiai, kurie buvo gavę europinių pinigų ir neturėjo pasirinkimo. Labai abejoju, ar norvegų „Comfort Hotel“ būtų atsiradę tokiu metu“, – teigia ji.
LVRA prezidentė tikina, kad Lietuvos turizmo sektorius turi konkuruoti su regiono šalimis kaimynėmis – Lenkija, Latvija, Estija ir Vokietija, o juose PVM apgyvendinimo paslaugoms siekia 7–12 proc. Lietuvos verslas tokiomis sąlygomis esą negali būti konkurencingas ir drastiškai didinti kainų, kurios pakilo 4,8 proc. Taigi, PVM kilstelėjus 12 proc., verslas skirtumą turėjo dengti iš savo kišenės. Pasekmė – ilgalaikės skolos, siekiančios 840 mln. litų.
E. Šiškauskienė sako, kad viešbučių verslas prašo tik ilgalaikės konkurencingo PVM lengvatos, o jo kaitaliojimą 3 kartus per 3 metus vadina kriminalu, trikdančiu verslo veiklą, investicijų planavimą ir strategijas. „Šis sektorius sukuria 4, 8 mlrd. litų, todėl galiu drąsiai teigti, kad tai prioritetinė ūkio sritis. Lietuvoje neturime tiek daug išplėtotos gamybos, išteklių, todėl politikų pareiškimai mažinti kainas skamba juokingai. Juk įvežame valiutą į šalį, taigi mūsų Vyriausybė lyg ir prašo jos atvežti perpus mažiau, tai skamba laibai keistai“, – svarsto pašnekovė.
Neužtikrintų augimo
Pemjero patarėjas, mokesčių peržiūros darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas sako, kad pirmiausiai darbo grupė imsis numatytų tikslų, nagrinėti ne visas PVM lengvatas, o numatytą svarstyti lengvatos galimybę būtiniausiems maisto produktams. S. Jakeliūnas tikina, kad be PVM lengvatos turizmo sektoriui reikėtų ir daugiau sudedamųjų dalių, nes tik visas jų kompleksas užtikrintų naudą.
„Konkrečiai apie viešbučius negaliu pasakyti, kokios galimybės grąžinti ar įvesti PVM lengvatą. Tai – ne tik PVM lengvatų reikalas. Suprantu, kad logika argumentuota, nes tai eksporto paslaugos, tačiau neužtenka įvesti vien PVM lengvatos, – teigia finansų analitikas. – Tai dar nereiškia, kad ims plūsti turistų srautai, reikia ir transporto infrastruktūros, oro linijų, informacijos, daugybės komponentų. Jei jų nėra, vien lengvata nepritrauks turistų ir sumažins pajamas į biudžetą, todėl tokie argumentai girdimi ir tikriausiai bus naudojami, jei kils diskusija dėl šių lengvatų.“
Kainos nesumažėtų
Pašnekovas primena, kad PVM lengvatos negarantuoja galutinių kainų mažėjimo, neretai jos apsiriboja parama verslui ir pelno didinimu. Pavyzdžiui, dėl PVM lengvatos transportui kainos keleiviams nesumažėjo. Anot finansų analitiko, atsiranda ir kitų veiksnių: kuo daugiau PVM lengvatų taikoma, tuo daugiau atsiranda norinčiųjų jas gauti.
„Valstybės kontrolė turi vertinimų ir pastebėjimų: kai tik išgirdo, kad ketiname svarstyti PVM lengvatas, atsiuntė ataskaitą, į kurią turėsime atsižvelgti ir įvertinti tyrimus, jų išvadą, kad jei sektoriuje nėra didelės konkurencijos, PVM lengvatos turi naudą verslui, o ne galutiniam vartotojui, šiuo atveju turistams, – teigia S. Jakeliūnas. – Tai vienas argumentų, kurį turėsime įvertinti ir atsižvelgti kalbant ir apie kitas PVM sritis, pavyzdžiui, maisto produktus.“ E. Šiškauskienė pripažįsta, kad PVM lengvatos grąžinimas įtakos paslaugų kainai neturėtų, nes ją diktuoja regiono rinka, taigi ji retoriškai klausia: ar nuostolių verslas nepatiria, ar pats juos dengia.
„Lietuvos turizmo sektoriuje dirba 4 proc. dirbančiųjų, o Latvijoje dvigubai, Estijoje trigubai daugiau, galima pritraukti daugiau investicijų. Visiems atrodo, kad turizmui reikia pritraukti svečius ir valiutą į Lietuvą, bet, pagal statistikos duomenis, turistas vidutiniškai Lietuvoje palieka 2 tūkst. litų, iš kurių apgyvendinimo paslaugoms tenka tik 393 litai, kelis kartus didesni pinigai lieka kitiems sektoriams – parduotuvėms, maistui, transportui, bet apie tai istorija nutyli“, – svarsto E. Šiškauskienė.
E. Šiškauskienė susitikusi su Seimo pirmininku, Finansų ministru, svarsto, kad galimybė grąžinti PVM į buvusį lygį atrodo reali, bet tai bus galima padaryti ne anksčiau kaip rudenį, o lengvatos ypač reikėtų tinkamai pasiruošti pirmininkauti ES tarybai.
„Optimistiškiausiu atveju sumažinti PVM galima tik kitąmet arba nuo rugsėjo, o dabar traukinys juda ir viešbučiai norėtų mesti daugiau lėšų naujiems darbuotojams, jiems ugdyti. Visi klausia apie europinius pinigus, ar daug jų užsidirbsime, bet manau, kad uždarbis nebus toks žymus, kokį visi nori deklaruoti“, – sako LRVA prezidentė.
Nebūtinai į gera
Premjero patarėjas S. Jakeliūnas pripažįsta, kad pats svarstytų ir apie PVM lengvatų mažinimą. Pavyzdžiui, centrinio šildymo lengvata sumažina naštą gyventojams, kurie moka visą kainą, tačiau diskriminuoja savininkus, kurie būstą šildo kitais būdais arba gauna didesnes pajamas.
Premjero patarėjas tikina galintis nuraminti verslą, kad net ir simboliniai mokesčių sistemos pokyčiai neatsiras anksčiau kaip 2014 metais ir žada, kad nebus jokių radikalių ar skubotų pokyčių. S. Jakeliūnas primena, kad sudaryta mokesčių sistemos darbo grupė nagrinės tris sritis – darbo apmokestinimą, PVM lengvatų galimybę maisto produktams ir smulkaus bei vidutinio verslo apmokestinimo tvarką, juridinių formų įvairovę.
Turizmas Lietuvoje
2011 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9 proc. šalies BVP ir, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 15 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas
Turizmo produkcija išaugo 10,5 proc. ir sudarė 5,3 mlrd. litų to laikotarpio kainomis. 2011 m. šiame sektoriuje dirbo 41,9 tūkst. gyventojų, 4,7 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų
2011 m., palyginti su 2010-aisiais, vietinių turistų kelionių skaičius Lietuvoje padidėjo 1,1 proc., o užsienio 17,8 proc. 2011 m. vienas užsienio turistas keliaudamas Lietuvoje išleido apie 1244 litus, o vietinis turistas – apie 158 litus.
2011 m. sausį–rugsėjį apgyvendinimo įstaigose įsikūrė 1,4 mln. svečių – 15,4 proc. daugiau nei 2010-ųjų tą patį laikotarpiu. Įtakos turėjo Europos krepšinio čempionatas, per kurį sulaukta daugiau svečių iš ES šalių. Vilnius per devynis 2011 m. mėnesius sulaukė 23,2 proc. daugiau turistų nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, Kaunas – 14,3 proc., Klaipėda – 16,7 proc., Alytus – 29,3 proc. daugiau.
Gabija Sabaliauskaitė
