Moteris šiuo vaizdeliu pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje.
„Šiaurės pašvaistė virš Dublino, užfiksuota skrydžio Liverpulis–Dublinas metu“, – rašė moteris.
Šiaurės pašvaistę išvydo ne tik airiai, bet ir britai. Štai viena Škotijoje gyvenanti moteris Zee Thompson taip pat nufilmavo, kaip pro jos balkoną Argaile taip pat buvo matoma Šiaurės pašvaistė.
Savo akimis abiejų moterų vaizdo įrašus žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Negana to, šį gamtos reginį praėjusią naktį buvo galima išvysti ir Lietuvoje. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbia, kad Palangos apylinkėse buvo matoma šiaurės pašvaistė.
Dangaus skliaute šokančią šiaurės pašvaistę užfiksavo ir „Facebook“ pasidalijo Linas Palangiškis.
Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia – deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas. Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.
Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų[1].
Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių. Poliarinių pašvaisčių maksimumas būna praėjus 1-2 metams po Saulės dėmių skaičiaus maksimumo, o minimumai faktiškai sutampa. Šis ryšys paaiškinamas tuo, kad Saulės aktyvumo metais jos paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir chromosferoje šalia dėmių susidaro daug fakelų, protuberancų ir blyksnių, išmetančių į kosminę erdvę didelius Saulės plazmos srautus.
