Jei per pastaruosius dvejus metus būtų dalijami apdovanojimai „įmonėms", sparčiausiai auginančioms apyvartas ir pelnus, jie neabejotinai atitektų šešėlinio verslo struktūroms. Šitaip teigia alkoholio pramonės atstovai, bene labiausiai nukentėję nuo vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kuria buvo padidinti akcizai stipriajam alkoholiui. Šiuo metu svarstomas klausimas dėl akcizų grąžinimo į 2007–ųjų lygį, tačiau niekas nežino, ar Seimo nariams užteks politinės valios jį sumažinti ir atimti milijonus iš nelegalaus alkoholio kontrabandininkų.
Lygiai prieš dvejus metus akcizai buvo padidinti be jokios išsamesnės rinkos analizės. Ir iki šiandien valdantieji bent jau oficialiai nėra apskaičiavę, kiek pralaimi valstybės biudžetas akcizams esant tokiems, kokie buvo priimti per naktinę reformą. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, kontrabandos bosai vien pelno pavidalu iš akcizinių prekių kasmet gauna po 1,5 mlrd. litų. Nuo jų biudžetui nenukrenta nė centas. O kur dar pridėtinės vertės, akcizų, gyventojų pajamų mokesčiai? Valdžia lyg ir užsimojo kitąmet iš kontrabandininkų atimti vieną milijardą, tačiau iki šiol niekas nėra girdėjęs apie konkretų planą, kaip tai bus daroma.
Bumas nulindo į šešėlį
Viena patraukliausių ir pelningiausių šešėlinio verslo struktūrų prekių yra alkoholis. Per naktinę reformą 2008 m. ir 2009 m. etilo alkoholio akcizo tarifas buvo padidintas 38 proc. – iki 4416 litų už hektolitrą gryno alkoholio (Lt/HPA), o tai net 2,3 karto viršija ES nustatytą minimumą. Kokį poveikį šis sprendimas padarė šalies biudžetui, legaliai pramonei, darbo rinkai?
Kaip rodo Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) duomenys, iki 2008–ųjų legali alkoholio pramonė buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų. Tačiau, legalių produktų pardavimui per dvejus metus nukritus iki 50 proc., šiandien valstybė kasmet praranda apie 200 mln. litų iš akcizo, 25 mln. litų – iš pridėtinės vertės, apie 8 mln. litų – iš pelno, apie 2 mln. litų – iš gyventojų pajamų mokesčių. Taip pat, juntamai susitraukus prekybai, iš dviejų tūkstančių alkoholio pramonėje ir prekyboje tiesiogiai dirbusių žmonių darbo neteko apie 30 proc. darbuotojų. Tai reiškia, kad mažėja įmokos ir “Sodrai", o bedarbių darbo biržoje padaugėjo. Kai kuriose įmonėse buvo pereita prie 4 dienų darbo savaitės, todėl sumažėjo darbuotojų atlyginimai.
„Susidaro įspūdis, kad Vyriausybės vadovai yra suinteresuoti, jog legalią alkoholio pramonę iš rinkos išstumtų nelegali. Šiuo metu jau susiklosčiusi tokia situacija, kad legaliu alkoholio gamybos ir prekybos verslu užsiimti tiesiog neapsimoka. Bet kuri pramonė, kurios apyvarta per dvejus metus sumažėja beveik 50 proc., sunkiai matytų perspektyvą išgyventi. Pikčiausia yra tai, kad pusę alkoholio rinkos tiesiog pasiglemžė šešėlis. Nelegalios apyvartos ekonominė motyvacija yra labai stipri, nes gaunami pelnai iš nelegalios alkoholio apyvartos yra milžiniški. Dėl to valstybės biudžetas praranda milijonus nesumokėtų mokesčių, o naujųjų “degtinės baronų" verslai klesti", – teigia Laurynas Vilimas, AGPĮA prezidentas.
Pasak L.Vilimo, šiuo metu kainų skirtumo sumažinimas tarp legaliai ir nelegaliai parduodamų akcizinių prekių yra vienintelė efektyvi priemonė šešėlinei rinkai sutramdyti, prarastam darbo vietų skaičiui pramonėje atkurti ir biudžeto pajamoms papildyti. Finansų ministerija yra apskaičiavusi, kad, sumažinus akcizo tarifą ir legaliai apyvartai padidėjus 42 proc., biudžetas per metus gautų 583 mln. litų vien akcizo mokesčio. „Įvertinus tai, kad šiais metais vargu ar bus surinkta 500 mln. litų iš stipraus alkoholio akcizo, toks biudžeto įplaukų padidėjimas turėtų atkreipti dėmesį tų, kurie karpo įvairias socialines išmokas, didina mokesčius meno ir kultūros atstovams ir priešinasi sumažintų pensijų grąžinimui bei kompensavimui. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar galima tikėti valdančiųjų pažadais tiek dėl milijardo ištraukimo iš šešėlio, tiek ir dėl nelegalios rinkos sutramdymo?" – retoriškai klausia L.Vilimas.
Remiantis šių metų trijų ketvirčių konsoliduotais Policijos departamento, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, nelegalaus alkoholio sulaikyta 26 proc. daugiau nei 2009 m. Maža to, palyginti su 2008–ųjų tuo pačiu laikotarpiu, nelegalaus alkoholio išimta iš rinkos net 400 proc. didesnis kiekis. Kaip teigia L.Vilimas, ši statistika tampa dar skaudesnė, kai nuolat tenka girdėti Vyriausybės kanclerio Deivydo Matulionio teiginius, kad problemos dėl nelegalios alkoholio apyvartos Lietuvoje nėra.
Legalios produkcijos vietą užėmė nelegali
Alkoholio pramonės atstovai ne kartą skambino pavojaus varpais ir prognozavo, kad nesumažinus akcizo stipriajam alkoholiui valstybės biudžetas praras milijonus, atleisti darbuotojai papildys bedarbių gretas. Kaip parodė laikas, tai buvo teisingi įspėjimai. Tuo tarpu skambūs Seimo blaivininkų pareiškimai, kad jei bus padidinta alkoholio kaina, sumažės jo vartojimas, o biudžetas surinks daugiau pajamų, nepasitvirtino.
Kaip rodo tyrimai, traukiantis legaliai alkoholio rinkai vartojimo mastai nekinta. Pavyzdžiui, rugsėjo 20 d. Valstybės kontrolės pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje teigiama, kad didėjant atotrūkiui tarp legaliai ir nelegaliai realizuojamų prekių kainų rinką užpildo nelegalios prekės, o nelegalių prekių apyvarta užsiimantys asmenys užsitikrina prekių patekimo į rinką ir realizavimo kanalus. Auditoriai pabrėžė, kad, mažėjant legalaus verslo mastams, mažėja mokesčių surinkimas, auga nedarbas. Audito ataskaitoje taip pat teigiama, kad, sumažėjus gyventojų pajamoms ar padidėjus akcizinių prekių kainai, vartojimo įpročiai kinta nedaug, nes mažėjanti legali realizacija nereiškia proporcingai sumažėjusio vartojimo.
„Situacijos rimtumą jau pripažįsta ir valstybinės institucijos. Ne kartą akcentavome, kad mokesčių didinimas ir draudimai nesumažins nesaikingo vartojimo, o tik padarys daug žalos tiek valstybei, tiek žmogaus sveikatai, nes apsinuodijimų ir psichozių grėsmė vartojant falsifikatus tik didėja", – teigia L.Vilimas.
