Šiandien vykstančios derybos tarp socialdemokratų ir konservatorių mums yra puikus pavyzdys, kiek Lietuvos politikai gali išgirsti vienas kitą ir kaip sugeba derinti savo ir derybų partnerių interesus. Tiek vieni, tiek kiti supranta, kad iš bėdos galima suformuoti kokią nors kitą koaliciją, kur daugumą sudarys labai įvairios ir prieštaringai vertinamos partijos.
Tačiau abi pusės ima suvokti, kad nesiderėti tarpusavyje ir leisti kurti kitas koalicijas, nėra išmintinga, nes patirtis rodo – netinkamai pasirinktas partneris žlugdo ne tik koaliciją, bet ir jos partnerių galimybes kituose rinkimuose. Šiandien derėtis su Darbo ar Pilietinės demokratijos partijos atstovais niekas nedraudžia, bet jų menka politinė patirtis, nesugebėjimas elgtis adekvačiai gali bet kada sukelti naują krizę ir naujas problemas socialdemokratams ar konservatoriams. Koalicijos partnerių ydos tampa visų koalicijos dalyvių ydomis.
Galima ir gudresnė kombinacija, kada suyra ar suardoma darbiečių arba pilietininkų struktūra ir įtraukiami pavieniai politikai į savas partijų frakcijas. Tačiau tai sukelia pernelyg daug pavojų, nes perbėgę žmonės dažniausiai neturi nei rimto pagrindo vadovautis partijose puoselėjamomis ideologinėmis vertybėmis, nei apskritai yra patikimi, nes kaip atėjo, taip ir išeis, pamatę sau naudą kitur. Taigi darbiečiai ir buvę darbiečiai – pilietininkai yra tarsi žymėtos kortos, su jomis galima žaisti, bet jos yra matomos ir ypač pažeidžiamos.
Teigiama, kad konservatorių ir socialdemokratų koalicija būtų netvirta dėl pozicijų skirtumų ir kai kurių politikų ambicijų, bet tokį argumentą galima taikyti bet kam ir net partijų viduje krizės dažnai užgimsta dėl tokių pat priežasčių. Taigi šis argumentas yra pernelyg banalus, kad būtų rimtai svarstomas.
Tačiau vertinga būtų pažvelgti ne į skirtumus, o į panašumus ir abipusę naudą. Šiandien visuomenė mato tarpusavyje besipešančius politikus, o valstybė ir visuomenė tarsi užmirštami. Todėl konservatorių ir socialdemokratų koalicija būtų savotiškas psichologinis argumentas patikėti politikų geranoriškumu ir jų siekiu dirbti valstybei bei visuomenei. O rinkimų prasme tokia koalicija taptų ne šių partijų niveliavimo pagrindu, bet priešingai – šių partijų skirtumų ir privalumų svarstymu per visą jų valdymo laiką.
Konservatorių ir socialdemokratų koalicija sutelktų rinkėjų dėmesį į juos ir priverstų atrasti skirtumus supanašėjusiame Lietuvos politikos lauke. Matytume draugišką rungtį tarp jų (draugauti reiks, nes koalicijos partneriai) ir siekį parodyti visiems, kas rimčiau, geriau ir našiau dirba būdamas valdžioje.
Natūralu, kad kritika bus didžiulė ir įvairi, bet bus kalbama tik apie koalicijos partnerius, o ne apie populistus ir demagogus, kurie visada atras pinigų, kad užpirktų reklamą.
O rinkimai jau ne už kalnų – rudenį visi kalbės tik apie savivaldą.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054), 7 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_351780), 8 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_352548), 9 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_353801), 10 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_355542) 11 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_356216), 12 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_357477)
