Istorija rodo, kad Kremlius nevengia naudotis savo piliečių patriotiniais jausmais net ir pradedamas karą su kita valstybe.
Gyventojams nusibodo patriotizmas vietoje šaldytuvo
Pirmą sykį nuo 2013-ųjų gruodžio rusų, kurie JAV vertina labiau teigiamai, buvo daugiau, negu tų, kurie ją mato neigiamai. Taip pat, pirmą sykį nuo 2014-ųjų vasario (būtent tuo metu prasidėjo karas Ukrainoje), mažiau nei 50 proc. pašnekovų mano, kad situacija Rusijoje vystosi teigiama linkme. Per paskutinius 3 šių metų mėnesius skaičius tų, kurie yra pasirengę dalyvauti politiniuose protestuose, išaugo beveik ketvirčiu – iki 23 proc.
Paties V. Putino vystomą užsienio politiką palaikančiųjų skaičius taip pat smuko. Per paskutinius dvejus metus rusų, kurie palaiko Kremliaus užsienio politiką skaičius nukrito nuo 22 proc. 2016-ųjų kovą iki 16 proc. 2018-ųjų liepą. Pasak analitikų, žmonėms pradėjo labiau rūpėti socialiniai klausimai.
„Levada-centr“ sociologas Denisas Volkovas šiuos pokyčius įvertino kaip rusų nuovargį dėl Kremliaus akcentuojamos užsienio politikos. „Daugelyje pastarųjų apklausų žmonės sako: užteks visiems padėti, reikia padėti sau, nešvaistykime pinigų kitoms valstybėms, geriau išleiskime juos šalies viduje“, – pažymėjo specialistas.
„Jeigu panašios tendencijos laikysis, V. Putinas turės pagrindo nerimauti“, – rašoma „The Financial Times“ ir priduriama, kad rusai, kuomet teks rinktis „Putinas 4.0“ gali pasirinkti būti ir išvis be V. Putino.
Rusijos karų istorija ir kaip valstybės veiksmus vertina rusai
1999-ieji – Antrojo karo su Čečėnija pradžia
2008-ieji – Karas su Gruzija
2014-2015 – Karas Ukrainoje ir Sirijoje
Karas Čečėnijoje iškėlė V. Putino reitingus į padebesius. 2008-ųjų karas su Gruzija buvo itin trumpalaikis, tačiau taip pat padėjo sustabdyti tuometinį kritimą. Tiesa, vėliau atėjusi pasaulinė finansų krizė pakirto ir rusų tikėjimą patriotinėmis vertybėmis.
2011-2013 metais vykę socialiniai neramumai Rusijoje ir žiaurus valdžios susidorojimas su demokratine visuomenės dalimi bei masiniai areštai iššaukė reitingų kritimą. Tačiau 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymą, o 2015-aisiais prisijungė prie karo veiksmų Sirijoje.
Politologas: stebėkite kas bus, kai Putino reitingas nukris žemiau 45 proc. ribos
Ukrainos leidiniuose pasisakantis ekonominių ir politinių klausimų ekspertas Andrejus Golovačevas ragina stebėti V. Putino populiarumo reitingą. „Žemiau 45 proc. – tai neišvengiamas karas Donbase, kuris turės iššaukti patriotizmo bangą ir nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų“.
Rusijos prezidento populiarumas savo aukštumas pasiekė išskirtinai po pasaulį sukrėtusių karinių iniciatyvų. „Paskui visas antivakarietiškas, antiamerikietiškas isterijas sekė Putino reitingo augimas. Jo populiarumo viršūnės buvo 2003-ieji (JAV karinė operacija Irake), 2008-ieji (Rusijos-Gruzijos karas), 2014-ieji ir vėlesni metai (agresija Ukrainoje ir įsitraukimas į karą Sirijoje),“ – rašo ukrainiečių sociologas Igoris Eidmanas.
Kremlius žino, kad tradiciškai prasčiau už Vakarus gyvenantys rusai negali pakęsti dviejų dalykų – vakariečių, kuriems galėtų suversti kaltę už savo problemas, ir savo pačių valdžios, dėl tų pačių priežasčių. Todėl Kremliuje sėdintys puikiai supranta, kad nenukreipus dėmesio į Vakarus, jiems teks patiems aiškintis dėl, kad ir neseniai paskelbto pensijos amžiaus didinimo.
Siekiant iššaukti reitingus keliančią prieš Vakarus nukreiptą isteriją jiems reikia kažkokio pagrindo. Jeigu Vakarai nesuteikia pagrindo provokacijoms, galima šiek tiek pakurstyti. Pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį po Krymo aneksijos buvo populiaru rusų lakūnams skraidyti šalia NATO laivų ar lėktuvų, jeigu ir tai nebeveikia, galima panaudoti cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje. Tačiau tai yra trumpalaikės gąsdinimo priemonės, kurios ilgainiui išsivadėja ir į jas vietos gyventojai pradeda pernelyg vangiai reaguoti.
Tikėtina, kad Kremliaus strategams, ypač po paskelbtų naujų JAV sankcijų, kurios smogs Rusijos finansams, ir savo pačių politinių sprendimų, teks kažkokiu būdu vėl bandyti prikelti V. Putino reitingus.
