„Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų. Pasak jo, net ir pirmasis šių metų pusmetis vėl rekordinis – 19 naujų projektų ir daugiau nei 1,5 tūkst. darbo vietų.
„Tai rodo, kad ganėtinai sėkmingai judame ir sugebame konkuruoti savo regione bei tikslingai pritraukti projektus. Tai ženklus ir pozityvus signalas šaliai, kad čia kuriamos naujos ir, kaip analizė rodo, kokybiškos aukštesnės vertės darbo vietos. Jos be abejo yra apmokamos vidutiniškai beveik du kartus daugiau nei lietuviškose kapitalo įmonėse“, – sako L. Savickas.
„IBM Global Location Trends 2016“ paskelbta ataskaita rodo, kad pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje ir aplenkiame kitas Baltijos šalis. Estija užima 12 vietą, Latvija – 17 vietą, o Lenkija į dvidešimtuką nepatenka.
„Šiame reitinge puikiai atrodome. Ne tiek daug valstybių iš Rytų Europos galėjo pasidžiaugti tokiu investuotojų antplūdžiu. Tai gerasis domino efektas. Dažniausiai jį prisimename, kai kyla neigiami dalykai, bet čia ta priešingybė, geros investicijos skleidžia gerą Lietuvos vardą. Gali būti puiki ekonomika su geresnėmis sąlygomis, bet jei apie tave niekas nežino, reiškia niekas ir neateina. Tarp įmonių geriausia reklama, kai mato, kad yra aktyviai investuojama į vieną šalį. Tada atsiranda bangelė, o ja pasinaudoti mums labai svarbu, kad investicijos nenuslūgtų“, – komentuoja DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Lietuvoje užsienio investuotojai planuoja ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas – pagal imlumą žinioms ir kuriamą pridėtinę vertę Lietuva taip pat užima 10 vietą. Šioje srityje pirmauja Airija, Singapūras ir Šveicarija.
„Vos dvi šalys pakliūva ir į daugiausiai suplanuotų darbo vietų milijonui gyventojui dešimtuką, ir į suplanuotų darbo vietų vertės lygio dešimtuką. Tai Lietuva ir Airija. Užsienio investuotojai šiose šalyse linkę kurti daugiau aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių ir gerai apmokamų darbo vietų. Ateityje tai gali turėti lemiamos įtakos, nes didėjantis automatizavimas neigiamai paveiks šalis, kurių pagrindinis pranašumas yra pigi darbo jėga. Tuo tarpu šalys, kurios išsiskiria išvystyta skaitmenine infrastruktūra, talentais ir lengvu priėjimu prie pagrindinių rinkų, gali sulaukti daugiau automatizuotos gamybos, ypač vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas visgi pastebi, kad nors 2015 metų rezultatai geri, ankstesnių metų ataskaitose esame daug žemesnėje vietoje. Tai reiškia, kad nors ir kylame, turi dar prisivyti ir kitas šalis.
„Per Formulės lenktynes reikia apvažiuti daug ratų, tad vieną ratą jau labai gerai apvažiavome, bet kadangi esame atsilikę, tai kitais metais turime dar greičiau važiuoti, kad pasivytume kitas šalis, jei nori didesnių atlyginimų ir geriau gyventi. Tačiau bet kokiu atveju, Lietuvos pozicionavimas tokiame leidinyje ir įvardijimas finansinių paslaugų centru yra gera naujiena. Iš to galima daryti prekinį ženklą“, – sako Ž. Šilėnas.
Užsienio įmonių atlyginimai didins ir lietuviškų įmonių siūlomas algas
Ekonomistės J. Rojakos teigimu, užsienio kapitalo įsikūrimas Lietuvoje turi įtakos ir spartesniam vidutinio atlyginimo augimui. Dažniausiai tai matyti paslaugų arba IT sektoriuje.
„Tos kvalifikacijos darbuotojų vidutinis atlyginimais bent jau dvigubai viršija Lietuvos bendrą vidutinį atlyginimą. Ir tai reiškia, kad prisideda tiek prie vidutinio atlyginimo kilimo, tiek prie Lietuvos biudžeto ir mažinimo neigiamų emigracijos pasekmių bei prisideda prie vykdomos socialinės politikos. Jų atėjimas leidžia kelti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD)“, – komentuoja ekonomistė.
Pasak jos, dabar svarbiausia Darbo kodekso atnaujinimas, kuris parodytų lankstumą ir leistų dar labiau pakilti reitinguose.
„Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas L. Savickas įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje, planuojamas naujų darbo vietų skaičius dar labiau išaugs. Mat dažniausiai įmonės pradėdamos projektus savo skaičius vertina skeptiškai, o tokie pavyzdžiai kaip „Barclays“ ar „Wester Union“ rodo, kad buvo pradėta nuo mažų paslaugų centrų, tačiau išaugo iki pusantro tūkstančio įdarbinančių. Be to, darbo vietų kūrimąsis viename sektoriuje, sukuria naujų vietų ir kituose.
„Naujos darbo vietos kuriasi tiek naujas įmones aptarnaujančiose įmonėse, tiek tose, kurios įsijungia į gamybos grandinę. Kažkas turi tiekti priminę žaliavą, produktą išvežti ar transportuoti. Priklausomai nuo sektoriaus galima sukurti dar porą vietų šalia pirmosios įkurtos“, – teigia L. Savickas.
Ekonomisto Ž. Šilėno nuomone, nesvarbu ar įmonė kuria produktus IT, ar finansų srityje, ar bet kurioje kitoje. Svarbiausia, kad užsienio kapitalo įmonė gamina aukštos kokybės produkciją ir moka didelius atlyginimus.
Lietuva – naujasis finansinių paslaugų centras?
Ataskaitoje rašoma, kad Estijoje labiausiai išvystytos IT sektoriaus investicijos. Tačiau nors Latvija buvo laikyta finansinių paslaugų centru, ataskaitos rengėjai išskiria Lietuvą, kaip vieną pagrindinių finansinių paslaugų investicijų vietų. Ekonomistės nuomone, titulą iš Latvijos mums leido atimti jų nauja skaidrumo politika.
„Anksčiau finansinių paslaugų oazė buvo Latvija. Ji buvo tarsi mini ofšoras Rusijos pinigams. Kai Latvija stojo į EBPO, daug dėmesio skyrė skaidrumui ir dėl to finansinių paslaugų eksportas sumažėjo“, – komentuoja J. Rojaka.
Ekonomistė taip pat prideda, kad pas mus finansinės investicijos nėra tiesioginės investicijos į finansų sektorių, bet į tą sektorių aptarnaujančias sritis, o šios dažniausiai susijusios su IT.
L. Savickas pastebi, kad toks pasisekimas šioje srityje matomas dėl to, kad turime didesnį įdirbį, kuris jau pradėtas prieš 10 metų. Tačiau ne ką mažiau svarbūs nauji projektai, kurie keliasi ne į didžiuosius miestus, o silpnesnius Lietuvos regionus.
„Pritrauktas per penkerius metus didžiausias gamybos projektas, Danijos kapitalo langų ir durų gamybos įmonė „Dovista“. Tai lyderė Europoje su plačiai išvystytu tinklu. O įsikūrimui Lietuvoje pasirinko Marijampolę. Tai duoda galimybę ir aiškų signalą rinkai, kad Lietuva pasiruošusi priimti ir kito sektoriaus dideles investicijas“, – mano L. Savickas.
Per artimiausius 10 metų ši įmonė investuos per 100 mln. eurų ir sukurs per tūkstantį darbo vietų Lietuvoje.
„Investuok Lietuvoje“ analitikų duomenimis, 2015 metais Lietuvoje nuspręsta įgyvendinti 55 tiesioginių užsienio investicijų projektus, kuriais planuojama sukurti daugiau nei 3140 darbo vietų. „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 31 projektą, o numatomų sukurti darbo vietų skaičius siekia beveik 2650.
