Ketvirtadienį Latvijos Seimas galutiniu svarstymu priėmė audringas diskusijas valdančiojoje koalicijoje sukėlusias uostų įstatymo pataisas, numatančias iš esmės pakeisti uostų valdymo tvarką ir sustiprinti valstybės kontrolę Rygos ir Ventspilio laisvuosiuose uostuose.
Remiantis pataisomis, valstybės vaidmuo priimant sprendimus padidės abiejuose uostuose - ir Rygos, ir Ventspilio uostų valdybose dabar bus po septynis žmones: keturi atstovaus valstybei, trys - vietos savivaldai. Laisvųjų uostų valdybų priežiūrą vykdys ministrų kabinetas.
Iki šiol visų uostų valdybose buvo po 10 narių, ir pusė jų atstovavo valstybei, pusė - vietos savivaldoms. Pataisas pasiūlė valstybė, suerzinta Rygos uosto valdybos sprendimų dėl žemės nuomos ir kreditų garantijų, nes kilo įtarimų, kad šie sprendimai gali išprovokuoti tarptautinius teismo procesus. Pirmoji partija reikalavo įvesti daug griežtesnę tvarką ir Ventspilio uoste, ir po valdančiosios koalicijos krizę paaštrinusių ginčų buvo priimtas kompromisinis pataisų variantas.
Pataisos neliečia trečiojo didelio Latvijos uosto - Liepojos, nes šis turi ne laisvojo uosto, bet specialios ekonominės zonos statusą.
Tuo tarpu Rygos ir Ventspilio miestų tarybos jau pareiškė, jog kreipsis į Latvijos prezidentę, prašydamos nepasirašyti Seimo priimtų pataisų.
"Negerai taip rodyti savo jėgą. Šiandien mes turėtume dirbti drauge, kad dar labiau prisidėtume prie uostų plėtros, ir staiga - toks sprendimas", - piktinosi Rygos tarybos deputatas, Rygos uosto valdybos narys Andris Amerikas, manantis, kad ankstesnė valdybos sudėtis, kurioje lygiomis dalimis buvo atstovaujama ir valstybei, ir savivaldai, buvo optimali.
"Uostas egzistuoja ne atskirai nuo miesto, tai svarbi jo dalis. Ankstesnis Ventspilio uosto valdymo modelis sėkmingai veikė visą jo veiklos laikotarpį nuo tada, kai tokia sistema buvo įvesta, ir keisti jos nėra pagrindo", - mano Ventspilio tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Janis Vitolinis. Jo nuomone, pataisos gerokai apribos savivaldybių teisę disponuoti savo nuosavybe.
BNS
