Europarlamento deputatai, nuolat tikrinantys kalinių gyvenimo sąlygas visoje Europoje, pripažino, kad nuteistieji Latvijoje laikomi pačiomis blogiausiomis sąlygomis.
Tikrintojai nepatenkinti
Šioje šalyje labai daug nuteistųjų. Kaip, beje, ir visose Baltijos šalyse. Pagal kalinių skaičių, tenkančių 100 000 gyventojų, pirmauja Estija, antroje vietoje Latvija ir trečioje – Lietuva. 2012 metų pradžioje Lietuvoje 100 000 gyventojų teko daugiau kaip 300 kalinių – tai 3 kartus daugiau už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Tas pats ir pas mūsų kaimynus. ES ataskaitose pažymima, kad daugelis Europos kalėjimų perpildyti ir apie 600 00 kalinių laikomi blogomis sąlygomis, tačiau Latvijoje tos sąlygos tiesiog nepakenčiamos. Beveik visuose kalėjimuose tualetai bendri, kamerose nėra jokių lentynėlių, tad net muilą, dantų šepetėlį tenka laikyti krepšyje.
„Mes daug metų kalbame vieną ir tą patį, – sako Latvijos seimo kontrolieriaus tarnybos žmogaus teisų ir politinių laisvių skyriaus vadovė Ineta Pilianė. – Atidarome kameras, o ten visiška tamsa. Kaliniai sako, kad prieš savaitę perdegė lemputė, bet niekas jos nepakeitė. Tai apie kokius gerus santykius tarp kalinių ir darbuotojų galime kalbėti?“
Lygindama Latviją su kitomis šalimis, I. Pilianė pažymi, kad ir pas estus, ir pas lietuvius kalinių laikymo sąlygos – geresnės. Estijoje pastatyta keletas naujų kalėjimų, o Lietuvoje net ir nuteistieji iki gyvos galvos gali mokytis. „Kartą per dieną nuteistųjų iki gyvos galvos kameros atidaromos ir kaliniai gali bendrauti tarpusavyje, mokytis. Pas mus manoma, kad, jei žmogus nuteistas iki gyvos galvos, tai jis ir turi amžiams sėdėti kameroje“, – minėdama lietuvius kaip teigiamą pavyzdį sakė juristė.
Keturi kalėjimai
Didžiausia Latvijos kalėjimų bėda, kad jie statyti net XIX amžiaus pabaigoje dar carinės Rusijos laikais. Dabar galima kiek nori remontuoti, tačiau šiuolaikiniais jų nepadarysi. Kaip juokavo vienas iš buvusių viršininkų, kad ir kiek pinigų sukištum į žigulius, merso iš jų nepadarysi. Teisingumo ministerija dar 2008 metais buvo paruošusi kalėjimų pertvarkymo planą ir naujus kalėjimus siūlė statyti privatininkams. Tačiau pritarimo toks projektas nesulaukė ir dabar vėl bus statoma įprastu principu: valstybė finansuoja, o stato konkursą laimėjusi įmonė.
Pirmasis naujas kalėjimas turėtų būti pastatytas Uolainėje. Šiame vaistininkų ir kalinių mieste jau yra vienas kalėjimas, kalėjimo ligoninė ir nelegalų sulaikymo centras. Pagal planą Uolainėje turėtų būti 1200 vietų kalėjimas ir dvigubai didesnė nei dabar kalinių gydymo įstaiga. Šiame kalėjime turėtų kalėti ir nuteisti pareigūnai, čia bus pervežami kaliniai iš labiausiai aplūžusių Rygos kalėjimo kamerų. Tuomet bus uždaryti ir Škirotavo, ir Ilgiuciemio moterų kalėjimai. Uolainėje bus pastatytas šiuolaikinis kalėjimas. Jame vienam kaliniui bus skirta iki 9 kvadratinių metrų. Tokį kalėjimą estai pasistatė Tartu dar 2003 metais.
Latvių planuose dar trijų kalėjimų statyba. Iš Liepojos, Jelgavos ir Jekabpilio kalėjimų kaliniai iškeliaus į naują kalėjimą Kurzemėje.
Latgalijoje nusikaltę ir nuteisti kalės Daugpilio kalėjime, kuris irgi kada nors bus perstatytas. Šis kalėjimas (1435 vietos), statytas 1863 metais ir vadinamas „Baltąja gulbe“, yra pačiame miesto centre. Langai išeina tiesiog į centrinę gatvę. Dėl to miesto žmonės ne kartą protestavo ir Teisingumo ministras pažadėjo kalėjimą iškelti. Tai vienintelis kalėjimas Latvijoje, kurio sargybiniai nestovi bokšteliuose, o patruliuoja tik kalėjimo teritorijoje. Visa kita apsauga patikėta elektronikai.
Rygos centrinis kalėjimas, kuris dabar yra pats didžiausias (2010 vietų) palaipsniui taps tik tardymo izoliatoriumi. Tad šalyje liks tik keturi kalėjimai. Šiuo metu Latvijoje yra 12 įkalinimo įstaigų.
Padeda norvegai
Statyti naujus kalėjimus latviams padeda ir norvegai. Jie bijo, kad Latvijos nusikaltėliai užplūs jų šalį, todėl finansuoja Latvijos kalėjimų statybas. Už norvegų pinigus jau pastatyta nauja nepilnamečių kolonija Ciesyje. Jei senajame kalėjime nepilnamečiai gyveno po 12 vienoje kameroje, tai dabar net didesnėse kamerose gyvena tik po du. „Grindys buvo nutrintos, lubos beveik sugriuvusios, apie tualetus nebuvo ko nė kalbėti, nes buvo tik skylė grindyse, – taip senąjį nepilnamečių kalėjimą prisimena ten kalėję. – Dušai buvo irgi baisūs. Kai atvažiuodavo užsieniečiai pasižiūrėti, tai pasibaisėdavo, o moterys net verkdavo dėl tokių nežmoniškų sąlygų“.
Pasižiūrėti naujojo kalėjimo buvo atvažiavęs ir tuometinis Latvijos prezidentas Valdis Zatleris. Ir jis pripažino, kad jei būtų kalėjęs senajame kalėjime, tai išėjęs į laisvę būtų piktas ant viso pasaulio. „Tokiose nežmoniškose sąlygose tikrai neįmanoma pasitaisyti“, – sakė prezidentas.
Norvegai latviams kalėjimų statybai skyrė 20 milijono latų. Ciesio kalėjimas kainavo apie milijoną.
Norvegų pinigų dar liko, tačiau jų bus per mažai pakeisti visiems latvių kalėjimams. Juolab, kad dalis pinigų jau išnaudota neaišku kur. Matyt neatsitiktinai, ministrui paliepus Kalėjimų valdyboje padaryti finansinę reviziją, iš pareigų atsistatydino keletas viršininkų.
Nauja šluota
Prieš porą mėnesių valdžia vėl pakeitė Kalėjimų valdybos viršininką, generolą Visvaldį Pukitį. Nuo liepos vidurio viršininko poste Ilona Spurė. Kalėjimų sistemoje ji dirba nuo 1994 metų, turi pedagogikos magistro laipsnį. Ilona dirbo dėstytoja metodiniam centre, socialinės reabilitacijos skyriaus inspektore, po to – šio skyriaus viršininke.
Tik užėmusi pareigas, duodama interviu Latvijos radijui, I. Spurė pareiškė, kad planuoja iš lėto kardinaliai pakeisti Latvijos kalėjimų sistemą. Jos nuomone, naujų įkalinimo įstaigų statyba situacijos neišspręs, todėl reikia galvoti apie esamų išsaugojimą. Naujosios vadovės įsitikinimu, būtina sukurti perspektyvių ir galvojančių žmonių grupę, kuri turėtų paruošti planą, kaip tai padaryti. I. Spurės nuomone, svarbiausia – nedelsiant imtis personalo mokymo, ypač tų žmonių, kurie dirba tiesiogiai su kaliniais. Įkalinimo tikslas – padaryti žmones geresniais nei kad jie buvo papuldami į kaėjimus. Todėl būtina didinti psichologų, socialinės realibitacijos specialistų skaičių.
Būtina sumažinti ir savižudybių skaičių kalinių tarpe. Šiuo metu jau paruoštas planas, kuris pretenduoja gauti Europos Sąjungos fondų pagalbą. Pirminiame šio plano įgyvendinimo projekte numatyta, kad visi kaliniai bus privalomai psichologų patikrinti. Patikrinimo metu bus nustatyta, kiek kuris kalinys linkęs į savižudybę ir tuoj pat suteikta pirminė pagalba. I. Spurė planuoja sujungti penkis kalėjimus: naujus Uolainės, Kurzemės regioninius, dabartinius Centrinį Rygos ir Daugpilio, o taip pat Ciesio nepilnamečių auklėjimo įstaigą.
„Šiuo metu Latvijos kalėjimuose trečdalis kalinių – profesionalūs kaliniai, kurie nenori grįžti į visuomenę, – sako I. Spurė. – Kita dalis – irgi nenori nei dirbti, nei mokytis. Jie čia tik tam, kad atbūtų jiems paskirtą laiką. Jų tarpe – daug „autoritetų“, kurie perpildytose kamerose nustato savo taisykles. Sunku ką nors pakeisti tokiomis sąlygomis. Kalinius, kurie kali kamerose po vieną ar po du, žymiai lengviau kontroliuoti“.
Nuo balandžio 1-osios šalyje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios daliai nusikaltimų numato alternatyviais bausmes, daliai nusikaltimų – sumažintas bausmių laikas. Nuo pavasario iš kalėjimų jau paleista apie 200 nuteistųjų. Kalinių ir toliau turėtų mažėti. Kai po atostogų pilnu tempu pradės dirbti teismai, jie turėtų išleisti dar daugiau nuteistųjų.
Dar prieš metus Latvijoje kalėjo 6500 kalinių. Dabar jų skaičius tūkstančiu mažesnis, o po dviejų metų, kaip planuoja naujoji Kalėjimų valdybos viršininkė, jų turėtų likti apie 3500. Dabar kalinius prižiūri apie 3000 prižiūrėtojų, medicinos darbuotojų, psichologų, pedagogų.
Bandė badauti
Tačiau tai, kad naujoji kalėjimų viršininkė nori sulyginti kalinius jau sukėlė pastarųjų pasipriešinimą. Po to, kai Rygos centriniame kalėjime buvo nuspręsta maitinti visus kalinius iš eilės, sukilo „autoritetai“, nes jie gavo valgyti vėliau nei „nuskriaustieji“. Praėjusį penktadienį buvo paskelbtas bado streikas. „Kaip aš galiu valgyti po to, kuris, galbūt, ką tik kažkam čiulpė“, – piktinosi vienas badaujančiųjų. Aišku, tas badavimas tik dėl akių, nes dalis kalinių, atsisakę kalėjimo maisto, valgė savąjį.
Tačiau „autoritetai“ vis tik savo pasiekė. Pirmadienį Rygos centrinio kalėjimo viršininkas Jevgenijus Visockis pranešė, kad kaliniai jau nebebadauja. Jis nekomentavo, kaip pavyko suvaldyti autoritetus, tačiau latvių spauda pranešė, kad vėl buvo grįžta prie maitinimo, kai pirmieji pavalgo „autoritetai“, o paskutinieji – „mažumos“.
Tik faktai
Latvijoje kalinių kastos panašios kaip ir Lietuvoje. „Zekai“ – tie, kurie jau ne pirmą kartą patenka į zoną, ir kali atskirai. Atskirai laikomi ir tie, kurie zonoje pirmą kartą. Ir vieni ir kiti skirstomi į „mužikus“ (tai normalūs kaliniai, kurie laikosi nerašytų zonos taisyklių), „pacanus“ (Lietuvoje dažniausiai tokie vadinami „bachūrais“ ir yra pagal kalinių rangą antri po „vierchų“) ir „vierchai“ (tai valdantieji, aukščiausio rango nuteistieji). Dar yra „ožiai“ (žemos kastos nuteistieji, bendradarbiaujantys su pareigūnais ), „gaidžiai“ (žemiausios kastos nuteistieji, kurie dažnai verčiami tenkinti nuteistųjų lytines aistras), „krysos“ (vagiantys iš savų).
Petras KURMELIS
