Latvijoje netrukus bus pradėti rinkti parašai dėl referendumo, per kurį šalies gyventojai turėtų nulemti Dauguvos – Dniepro kanalo, sujungsiančio Baltijos jūrą su Juodąja, likimą.
Projekto rengėjai tikina, kad šis tranzitinis koridorius perpus sutrumpins kelią iš Šiaurės Europos į Artimuosius Rytus ir atsipirks jau po 11 metų.
Planuojamas Rygą ir Chersoną (Ukraina) sujungsiantis tranzitinis vandens kelias, kurio projekto koncepcijai pritarė Europos Sąjunga, būtų 2110 kilometrų ilgio. 360 kilometrų jo atkarpa driektųsi Latvijos, 719 km – Baltarusijos ir 1031 km – Ukrainos teritorija. 100 metrų pločio ir 5 m gylio vandens kanalu galėtų plaukti iki 100 m ilgio ir 15 m pločio 5 tūkstančių tonų keliamosios galios krovininiai laivai. Nuo Rygos iki Chersono būtų įrengta 18 šliuzų. Atstumą nuo Baltijos iki Juodosios jūros laivai įveiktų per 12 dienų.
Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos ekspertų skaičiavimais Rygos – Chersono kanalo statyba kainuotų apie 10 mlrd. JAV dol., o statybos darbai truktų 10 metų. Tranzitiniu vandens keliu per metus būtų galima pervežti 140 milijonų tonų krovinių – dvigubai daugiau, nei šiuo metu pervežama per visus Latvijos uostus. Apskaičiuota, kad šis projektas atsipirktų per beveik 11 metų.
Projekto sąmatą gerokai padidino būtinybė nutiesti naujus vandens kelius aplenkiant ant Dauguvos ir Dniepro pastatytas hidroelektrines, tačiau Baltiją ir Juodąją jūrą sujungsiantis vandens kelias žada didelius pelnus: upių transporto rentabilumas 60 kartų viršija pervežimų automagistralėmis ir 2 – 5 kartus geležinkeliais rentabilumą.
Nepaisant to, kad preliminariais skaičiavimais Baltijos – Juodosios jūros tranzitinis koridorius Latvijai per metus uždirbtų apie 900 mln. dolerių pelno, Latvijos vyriausybė prieš kelerius metus konstatavo, jog šio projekto įgyvendinimas gali susidurti su rimtomis ekologinėmis kliūtimis.
Projektą inicijuojančio Latvijos iniciatyvinio judėjimo „Jaunais zida cels” (“Naujasis šilko kelias”) () atstovas Haraldas Ermalis dienraščiui “Dienas Bizness” sakė, kad Rygos – Chersono kanalo statyba domisi stambūs pasaulio bankai, be to, tikimasi pritraukti ir ES lėšų. Tačiau projektas būtų įgyvendinamas ilgai, ne mažiau nei dešimtmetį, per tą laiką pasikeistų ne viena vyriausybė, todėl, pasak H. Ermalio, statybą finasuojantys bankai nori tvirtų garatijų. Būtent dėl to ir pradėtas pasiruošimas referendumui, nes tokiam dideliam nacionaliniam projektui turėtų pritarti šalies gyventojai.
Pasak dienraščio, panašūs referendumai turėtų būti surengti ir Baltarusijoje bei Ukrainoje.
Sumanymas sujungti Baltijos jūrą su Juodąja nėra naujas – carinėje Rusijoje dar iki Pirmojo pasaulinio karo buvo patvirtintas Rygos – Chersono kanalo statybos planas. Dar kartą prie šio projekto buvo sugrįžta 1960 m. Galima jo statyba buvo aptarta ir 2000 m. vykusiose Latvijos ir Baltarusijos derybose.
