Naujos atominės elektrinės likimas kelia nerimą Lietuvos kaimynėms – šio energetinio projekto partnerėms, rašo „Kauno diena“.
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijas Baumanis savo šalies vardu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad pastaruosius dvejus metus naujos atominės elektrinės projektas strigo.
„Mums kelia nerimą tai, kad nuo 2006-ųjų vasario beveik nepasistūmėta į priekį. Nesuformuotas projekto įgyvendintojas. Tikimės, jog Lietuva vidaus reikalus susitvarkys, kad to imtis galėtų visos keturios šalys. Esminio postūmio laukiama vasario pradžioje“, – pareiškė Latvijos ambasadorius Lietuvoje.
Anot diplomato, Latvija niekada neabejojo dėl naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje reikalingumo ir nedvejojo dėl savo dalyvavimo šiame projekte.
O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar pritarė Atominės elektrinės įstatymo pataisoms, numatančioms, kad nacionalinio investuotojo bendrovėje „Leo LT“ valstybė turėtų du trečdalius – 66,7 proc. – akcijų.
„Jeigu privilegija daroma, valstybė turi visų pirma ginti savo interesus“, – tokį sprendimą aiškino komiteto vadovas Algimantas Matulevičius. Anot jo, į nacionalinio investuotojo bendrovę privataus kapitalo atstovai buvo parinkti ne konkurso būdu, o pakviesti – jiems buvo suteikta privilegija.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą Seimas paskyrė kaip papildomą komitetą svarstant Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Pagrindinis – Ekonomikos – komitetas pataisų imsis irgi šią savaitę.
Apsispręsti dėl pataisų, kuriose Vyriausybė siūlo „Leo LT“ kurti ne „Lietuvos energijos“, o naujos patronuojančios įmonės pagrindu, Seimas ketina kitą savaitę. Jei pataisos būtų priimtos, Vyriausybė valdytų 61,7 proc., o „NDX energija“ – 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
