Lietuvos banko „Snoras“ ir jo „dukters“ „Latvijas Krājbanka“ likvidavimas dar kartą parodė — piniginiuose reikaluose jokia Baltijos vienybė neegzistuoja, rašo telelgraf.lv.
Premjeras persigalvojo. Dar ketvirtadienį premjeras Valdis Dombrovskis pakavosi daiktus — penktadienį jis turėjo skristi į Lietuvą deryboms su premjeru Andriumi Kubiliumi. Derybų tema — „Snoro“ ir „Latvijas Krājbanka“ gelbėjimas. Tačiau jau vakare Lietuva nutarė likviduoti banką. Premjeras grąžino lėktuvo bilietus ir liko namuose. „Jau ketvirtadienį pasidarė aišku, kad nėra apie ką kalbėtis. Taigi skristi nebuvo reikalo. Jau pats vizito atšaukimo faktas –tai nedviprasmiškas diplomatinis gestas“, — savo nuomonę dėsto Rygos universiteto politinių mokslų katedros profesorius Andris Sprudsas.
Dar ketvirtadienį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė: jei lietuviai gelbės savo banką, bet laidos latviškąjį, dviejų šalių santykių atšalimo galimybė neatmetama. O penktadienį Taline vykusioje Baltijos asamblėjoje, jis pakvietė visų trijų Baltijos valstybių vyriausybes kartu spręsti ekonominius klausimus ir gerbti valstybių nacionalinius interesus.
„Niekas ir nesitiki, kad lietuviai, vedini abstraktaus solidarumo, imsis gelbėti Latvijos banką. Lietuviai dėl „Snoro“ ir taip turi pernelyg daug problemų“, - svarsto politologas Ivaras Ijabsas. Sudėtingi kaimynai „Politikų pareiškimai šiomis dienomis buvo pakankamai emocingi. Lietuvoje aukčiausiosios grandies žmonės netgi prakalbo, kad Latvija bando juos šantažuoti. Bet kuriuo atveju, „Snoro“ ir „Krājbanka“ padėtis atsilieps abiejų šalių santykiams.
Pirmiausia, mes tikrai kuriam laikui įšaldysim sutarties dėl jūrų sienos ratifikavimą, kuri ir taip jau daugiau kaip dešimtmetį nepatvirtinama dėl teritorinių ginčų, ir galimai, didelių naftos išteklių Baltijos jūroje. Antra, kyla abejonių dėl mūsų dalyvavimo stambiuose bendruose energetiniuose projektuose. Mums ir taip buvo sunku susitarti, o dabar bus dar sudėtingiau“, - tikino A. Sprudsas. Jo žodžiais, tariama Baltijos vienybė veikia tik sprendžiant strateginius klausimus — dalyvaujant NАТО operacijose, patruliuojant oro erdvėje, išmušant ir Europos Sąjungos fondų dideles pinigų sumas.
Tačiau kai tik pradedama kalbėti apie nacionalinius ekonominius interesus, Baltijos šalių valstybės iš karto pradeda tarpusavyje konkuruoti. Tokie santykiai susiklostė jau praėjusio šimtmečio pabaigoje. „Ir iš viso lietuviai — labai sudėtingi kaimynai. Šiuo metu jų santykiai su Lenkija ir Rusija yra labai įtempti. Gali kilti problemų ir su Latvija. Praktiškai, vienintele valstybe, su kuria Lietuvai pavyko „susigroti“, tapo Baltarusija“, - pastebi A. Sprudsas.
Ekonomika.lt primena, kad naujienų portalas Telelgraf.lv yra valdomas buvusio „Snoro“ savininko Vladimiro Antonovo.