Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.
„Mūsų tikslas yra ar šitokį, ar kitokį – bet tikslas yra įsigyti tam tikrą įrenginį, kuris galėtų atlikti tyrimus Klaipėdos uoste, apžiūrėti krantines, ką mes šiandien darome su žmonėmis, apžiūrėti jūros dugną, apžiūrėti, kas dedasi už uosto vartų ir panašiai“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Latakas.
Pirmadienį dronas išbandytas Kuršių marių dugne uosto akvatorijoje, juo planuota apžiūrėti ir maždaug už dviejų kilometrų 1944 metais nuskendusį laivą, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų šios minties atsisakyta.
A. Latakas sako, kad prototipo dydžio įrenginys Klaipėdos uostui netiktų, nes yra per didelis, tačiau jis galėtų būti pagamintas pagal individualius reikalavimus.
„Mums, aišku, uoste šis aparatas būtų per didelis, per ilgas, bet jeigu atlikti tyrimus už uosto ribų, jis jau pasiteisina ir gali būti naudojamas. Prasidėjus serijinei gamybai mes bent jau galėtume įtakoti, koks tas aparatas galėtų būti pradėtas gaminti, todėl, kad esame įtraukti nuo pat pradžių į šį procesą“, – kalbėjo A. Latakas.
Drono ilgis – 6 metrai, o bepilotis laivas, sukonstruotas gabenti droną ir teikti duomenis, yra trimis metrais ilgesnis. Elektra ir vandeniliu varomas įrenginys gali atlikti iš anksto suprogramuotas užduotis už kelių tūkstančių kilometrų nuo kranto, tiek vandens paviršiuje, tiek telkinio dugne. Dronas su kuro atsargomis gali dirbti iki 80 dienų be pertraukos.
Anot drono kūrėjų, ilga darbo trukmė yra pagrindinis jo pranašumas. Drono prototipo mokslinis vadovas – Birmingemo universiteto profesorius Mayorkinos Papaelias (Majorkinas Papaelijas) sako, jog jei būtų užsakovų, droną jau būtų galima gaminti.
„Mes jau žinome, kaip jį gaminti komerciniams tikslams, tai reiškia, kad jeigu vartotojai norėtų užsakyti šį įrenginį, jau tikrai galėtų būti serijinė gamyba, vienas dronas tikriausiai galėtų būti pagamintas per metus“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė M. Papaelias.
Anot jo, dronas gali kainuoti iki 1,3 mln. eurų: „Tai priklauso, kur jį tikimasi naudoti, jis yra ne vieno dydžio – gali būti didinamas ir mažinamas. Šis, sukonstruotas demonstracijai, kainuotų apie 1,2–1,3 mln. eurų, su abejais įrenginiais, visais sensoriais ir viskuo kitu“.
Povandeninį droną ilgiau nei 4,5 metų kūrė partneriai iš 16 šalių, apie 9 mln. eurų siekusias išlaidas kompensavo Europos Sąjunga.
Partnerio teisėmis įrenginio kūrime dalyvavęs Klaipėdos uostas įsipareigojo, kad baigiamieji bandymai bus atlikti būtent čia, teigė A. Latakas.
„Uosto direkcijai niekas nekainavo (...) pačioje projekto pradžioje buvo numatyta, kad bandymai, galutiniai bandymai, beveik paskutiniai bandymai įvyks Klaipėdos uoste. Tai tam tikra atsakomybė, pasiruošimas“, – sakė A. Latakas.
Italijoje pagamintą droną Klaipėdos uoste šiomis dienomis ketinama išbandyti dar kelis kartus.
A. Latakas sako, jog dronas juos domina ir dėl vandenilio, kaip ateities degalų pritaikymo transporte, nes direkcija 2025 metais pradės gaminti tokį kurą.
„2025 metais mes turėtume pradėti gaminti vandenilį, tai nėra kažkoks milžiniškas fabrikas ar panašiai, tai yra tam tikras elektrolizeris, kuris iš elektros ir vandens pagamina vandenilį, kuris toliau gali būti kaip energijos nešėjas, kaip ir šiuo atveju“, – sakė A. Latakas.
Gegužę šiam 7 mln. eurų vertės projektui skirta 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Planuojama įdiegti elektrolizerį su įranga, skirtą vandenilio gamybai.
