Vilniaus apygardos teismas (VAT) pagaliau baigė nagrinėti kriminaliniame pasaulyje gerai žinomos „Lapinų“ grupuotės, veikusios Vilniuje, bylą ir paskelbė nuosprendį.
Vadas nesugaunamas
„Lapinų“ grupuotė kadaise perėmė nuteistos Lopo gaujos tinklą. Kai kurie anos gaujos smulkūs narkotikų prekeiviai taip ir liko neišaiškinti, o kai kurie buvo nuteisti tik minimaliomis bausmėmis, tad jie nė nesirengė mesti savo pelningo „amato“. Tarp tokių buvo ir Justinas Belousovas-Lapinas, šią pravardę įgijęs dėl sugebėjimo visada pasprukti iš policijos nagų. Tai vienas talentingiausių konspiratorių, sugebantis, liaudiškai tariant, taip kabinti makaronus policininkams ant ausų, kad šie juo patikėtų. Kol kas grupuotės vadeiva ir dabar slapstosi nuo policijos. Kadangi jo nebuvo teisiamųjų suole, liudydami kiti grupuotės nariai galėjo priskirti jam net ir jo nepadarytus darbelius.
Kaip jau minėta, J. Belousovas-Lapinas naujajai gaujai ėmė vadovauti po to, kai buvo išgaudyta ir susodinta K. Lapinsko-Lopo grupuotė. Lapino ambicijos buvo panašios į Lopo – valdyti visos Lietuvos prekybą kvaišalais.
Pradžia buvo sėkminga. Pareigūnai turėjo operatyvinių duomenų, kad savo padėjėju Lapinas paskyrė Genriką Šafranovičių-Genačką ir su juo 2002-ųjų pabaigoje sukūrė platų prekeivių tinklą. Tačiau teismui nepakako duomenų, kad nuteistų šį vyrą. Kai, paskelbus teismo nuosprendį, sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė, pas jį nebuvo rasta nei ginklų, nei narkotikų, „jam pareikštas kaltinimas buvus susivienijimo organizatoriumi ir vadovu nepasitvirtino“.
Tarp šios gaujos vadeivų dar minimi ir Tomas Čaikauskas-Čaika (nuteistas kalėti 15 metų), Karolis Lenkovskis, pravardėmis Šufletka, Štanga, Čiunga (nuteistas kalėti 15 metų), Stanislovas Romeiko-Stasik, Skupuolis (nuteistas 13 metų nelaisvės). Visi šie jauni vyrai buvo subūrę savo nusikalstamą brigadą, kurioje buvo geležinė drausmė ir tvarka. Kaip ir Lopo grupuotėje, šioje irgi nesigailėta nei savų prekybininkų, nei laiku neatsiskaičiusių pirkėjų. Visų jų laukė griežtos bausmės ir baudos.
Turėjo atidirbti
Apie gaujoje galiojusias nerašytas taisykles teismo posėdyje papasakojo su teisėsaugininkais sutikęs bendradarbiauti buvęs gaujos narys Dmitrijus Jagela. Tiesa, parodymus jis davė ne teismo salėje, o nuotoliniu būdu – iš kažkurio Policijos departamento kabineto. Tai buvo daroma dėl šio liudytojo saugumo – jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. Jagelą į grupuotės veiklą įtraukė Andrejus Denis-Chirurgas, su kuriuo jį Alytaus pataisos namuose supažindino kartu kalėjęs vienas nuteistasis. D. Jagela, vos išėjęs iš kalinimo įstaigos ir pardavęs kelias narkotikų dozes, įkliuvo pareigūnams ir vėl atsidūrė „zonoje“. Tik šį kartą – Marijampolėje. Čia kalėti jam buvo jau lengviau, nes gaujos nariai nepaliko nelaimėje jų neįdavusio bendražygio – D. Jagela buvo remiamas finansiškai, o kai išėjo į laisvę, jam buvo surastas butas, duota pinigų. Suprantama, už tai vyras turėjo atidirbti.
„Važiavome į poligoną pašaudyti. Paskui jis man davė 400 ekstazio tablečių ir liepė jas paslėpti, – teisme iš ekrano sklido liudytojo balsas. – Gal po savaitės Chirurgas paskambino ir liepė tabletes atvežti. Kadangi aš iškart negalėjau atvažiuoti, tai jis paskambino vėliau ir paklausė, kur esu. Kai pasakiau, kad Lazdynuose, prie buvusio kino teatro, netrukus prie manęs privažiavo Genrikas Lisovskis. Jis nuvežė mane į mišką, ir ten jie sumušė mane už nepaklusnumą – esą dėl mano kaltės neįvyko naudingas sandėris.“
Baudė savus ir svetimus
D. Jagela neslėpė, kad buvo sumuštas ne sykį. „Aš privalėjau visada atsiliepti į telefono skambučius ir skubiai atvykti man nurodytu adresu bet kuriuo paros metu. Už nepaklusnumą buvo numatytos fizinės bausmės, pats ne kartą buvau sumuštas“, – liudijo jis.
Kartą Chirurgas telefonu nurodė jam atvažiuoti į kavinę, kurioje jis linksminosi su draugais. D. Jagela šiek tiek pavėlavo, todėl buvo sumuštas prie pačios kavinės.
Kliūdavę visiems. Sykį Antonas Ščesnovičius buvo sumuštas už tai, kad iškviestas pavėlavo atvažiuoti. O pavėlavo net ne dėl savo kaltės, bet dėl ryšio sutrikimo, nes SMS žinutę su nurodymu atvažiuoti jis gavo keliomis valandomis vėliau. Tačiau to niekas nesiaiškino. Pavėlavai – atsakyk.
D. Jagela dar pasakojo, kad kartą grupuotės nariai papuolė į susišaudymą Naujininkuose. Juos užpuolę asmenys pabėgo, tačiau vieną užpuolikų jiems šiaip taip pavyko pasivyti. „Jis visas buvo sudaužytas, Genrikas jam kojas ir užpakalį supjaustė peiliu“, – prisiminė D. Jagela.
Būta ir nužudymų. 2009 metų sausio 8 dieną Telšių rajone, prie Rainių kančios memorialo, buvo nužudytas Linas V., dar dviem asmenims neteisėtai atimta laisvė, šaunamuoju ginklu sugadintas jų turtas. Šiais nusikaltimais įtarti Tomas Čaikauskas-Čaika, Karolis Lenkovskis-Šufletka, Štanga, Čiunga, Stanislovas Romeiko-Stasik, Skupuolis, ir Genrikas Lisovskis-Gena, Chotabičius (nuteistas 10,5 metų nelaisvės).
Griežta konspiracija
Lapino grupuotė daugiausia veikė Vilniuje ir jo apylinkėse. Kiekvienas gaujos narys turėjo savo pareigas: vieni ieškojo narkotikų tiekėjų, kiti – klientų, treti platino mažesniais kiekiais – kiekvienas savo teritorijoje. Platinamų kvaišalų asortimentas buvo labai įvairus. Pardavėjai sugebėdavo patenkinti ir reikliausio kliento norus. Reikia heroino – prašom, pageidaujate „žolytės“ – jokių problemų, trokštate kokaino – tuoj bus. Svarbu tik turėti pinigų ir laiku atsiskaityti. Pasak D. Jagelos, jo pareigos buvo paskirstyti narkotikus, juos paslėpti ir visada pristatyti, kai tik jis gaudavo nurodymą.
Gaujos nariai laikėsi griežtos konspiracijos. Kiekvienas žinojo tik savo tiesioginį viršininką, su kuriuo nuolat palaikė ryšį, iš kurio gaudavo nurodymus ir kuriam turėjo atsiskaityti. Kas buvo jo viršininko viršininkas, jis net nenutuokdavo ir apie tai net negalėdavo klausinėti, nes kiekvienas nereikalingas klausimas galėdavo sukelti įtarimą, jog esą dirbama konkurentui arba policijai. Grupuotės vadai važinėjo naujausiais automobiliais, mėgavosi prabanga.
Laikantis griežtų konspiracijos taisyklių, grupuotėje buvo naudojami slapti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, jie buvo nuolat keičiami. Kad išvengtų sekimo, grupuotės nariai patys rinkdavo galimų policijos automobilių valstybinius numerius, klausėsi pareigūnų pokalbių.
Ir vis tik, nors ir kokia konspiracija būtų, kiek besisaugotum, tačiau pabaiga vis tiek ateina.
Ginkluoti ir pavojingi
Stiprus smūgis „Lapinų“ grupuotei buvo suduotas 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje. Tuomet teisėsaugininkai per kelias operacijas sulaikė 55 asmenis, tarp jų – du nepilnamečius ir kelias narkotikus platinusias jaunas moteris. Po kurio laiko už grotų atsidūrė ir dar pora įtariamųjų, tarp jų – ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojas. Vėliau buvo nustatyta, kad jis tiesiogiai nedalyvavo grupuotės veikloje, o tik padėdavo jos nariams perduoti draudžiamus daiktus už grotų atsidūrusiems bendrams.
Grupuotės narių amžiaus vidurkis buvo apie 30 metų, tačiau jos veikloje dalyvavo ir nepilnamečių, ir 40-metį peržengusių asmenų.
Sulaikymo operacijose dalyvavo „Aro“ pareigūnai, nes buvo žinoma, kad nusikaltėliai yra ginkluoti ir gali priešintis. Bet viskas vyko sklandžiai. Antrankiai narkotikų prekeiviams buvo uždėti šiems nė nespėjus mirktelėti.
Atlikus kratas sulaikytųjų namuose, buvo rasta daug pinigų, aptikta nemažai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat 15 įvairių šaunamųjų ginklų ir apie 120 šovinių. Kaip teigė prokurorai, renkant pirminius šios gaujos nusikaltimų įrodymus, ypač svarbus buvo policijos kinologų darbas. Jų dalyvavimas atliekant kratas ir ieškant narkotikų privertė ne vieną patyrusį nusikaltėlį pajusti artėjant neišvengiamą atpildą.
Sienos nebeegzistuoja
Teisėsaugos kampanija prieš Vilniaus narkomafiją buvo suskirstyta į du ikiteisminius tyrimus.
2011 metų rugpjūčio 5 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai užbaigė vienos bylos tyrimą ir perdavė ją Vilniaus apygardos teismui. Atliekant šį tyrimą, bendradarbiauta ir su teisėsaugininkais užsienyje – Rusijoje, Baltarusijoje, Skandinavijoje.
Šiuo metu sienos nusikaltėliams nebeegzistuoja. Narkotikų prekyboje viską apsprendžia paklausa. Jeigu narkotikus galima brangiau parduoti vienoje šalyje, jie ten ir vežami. Čia puikiai veikia rinkos dėsniai ir prekiaujama ten, kur didžiausias pelnas. „Lapinų“ grupuotei narkotikai buvo tiekiami iš Afganistano, Rusijos, Lenkijos, Latvijos. Amfetaminas buvo gaminamas nuosavoje laboratorijoje, įkurtoje prestižinėje sostinės dalyje – Žvėryne.
Kaltino 33 narius
Dabar teismo nuosprendis paskelbtas toje byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti 33 gaujos nariams. Jie buvo kaltinami, kad organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo jo veikloje, be to, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė tyčinį nužudymą, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobė narkotinę medžiagą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtai, panaudodami fizinį smurtą, atėmė žmonėms laisvę, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sugadino svetimą turtą, prievartavo turtą, sukčiavo ir padarė kitų nusikalstamų veikų.
Įtariamieji kaltinami tuo, kad, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, per kelerius metus išplatino apie 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kilogramų kanapių ir jų dalių. Taip pat į nelegalią narkotikų rinką dėl šios gaujos veiklos pateko apie kilogramą kokaino, maždaug 400 gramų heroino ir per 13 000 psichotropinio poveikio tablečių.
Teismo posėdžiuose prireikė penkių vertėjų, nes nemažai rusų ir lenkų tautybių kaltinamųjų nemoka lietuvių kalbos.
Kaip įprasta teismuose, kad būtų vilkinamas laikas, bandyta nušalinti prokurorą Giedrių Tarasevičių. Girdi, jis jau yra tyręs kai kurių kaltinamųjų kitas bylas. Tačiau prokuroras atsakė, kad su kaltinamaisiais jo nesieja jokie asmeniniai reikalai ir jis jiems nejaučia priešiškumo.
Teismo darbas, nors ir girgždėdamas, riedėjo į priekį. VAT šią bylą nagrinėjo beveik trejus metus, o ilgas nuosprendis surašytas beveik į 500 puslapių.
Nuteisė advokatą
Kai byla tokios didelės apimties, nelengva vienu metu surinkti tiek advokatų, nes šie turi dar po keliasdešimt bylų, taip pat sunku sukviesti visus liudytojus, ekspertus. Beje, dėl advokatų teisme būta ir savotiškų kuriozų. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nustatė, kad Marjaną Blaževičių, pravardėmis Kolchoznik, Malyj, Maniuk (šis nuteistas kalėti 8,5 metų), gynęs sostinės advokatas Aivaras Škėma piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Jis bandė paveikti vieną liudytoją, turėjusį duoti parodymus byloje, ir už parodymų pakeitimą žadėjo atsilyginti. Ir tai darė ne kartą – kelis kartus paprašė to paties nukentėjusiojo per teismo posėdį sakyti, kad M. Blaževičių per ikiteisminį tyrimą atpažino ne pats, o tik policijos pareigūnams pakišus jam M. Blaževičiaus nuotrauką.
Liudytojas apie šį advokato prašymą ir pasiūlymą informavo pareigūnus. Už tokią nusikalstamą veiką tuometis Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas minėtam advokatui skyrė 200 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio baudą - 26 000 litų.
Kelis išteisino
Beje, kol vyko teismas, viena teisiamųjų suole sėdėjusi moteris – Ana L. – verdikto nebesulaukė, nes mirė. O Aleksandras Tamkunas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti gaujos padarytus nusikaltimus.
Iš 31 kaltinamojo dar keli buvo išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo gaujos veikloje. Teisėjų kolegijos pirmininkė D. Kazlauskienė sakė, kad išteisinti tie, kurie neturėjo nei ginklų, nei narkotikų. Kai kuriems bausmės irgi skirtos mažesnės už vidurkį, nes jie, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teismas, buvo areštuoti – gyveno nelaisvėje.
Taigi griežčiausiomis teismo bausmėmis nubausti gaujos vadeivomis laikyti Tomas Čaikauskas, Karolis Lenkovskis ir Stanislovas Romeika – jie kalės atitinkamai 15, 15 ir 13 metų.
Laimis Barauskas gavo 11 metų nelaisvės, Genrikas Lisovskis – 10 su puse, Olegas Diatlovas – 10 metų.
Nušovė baikerį
O. Diatlovas neseniai VAT dar buvo nuteistas dėl 2005 metais Vilniuje įvykdyto baikerio nužudymo – buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šios bylos duomenimis, 2005 metų vasario 22-osios vakarą Vilniuje, Naugarduko gatvėje, prie parduotuvės „Saulutė“, buvo nužudytas Lukas Žilys (33 m.), dirbęs Lietuvos kino studijoje ir Oskaro Koršunovo teatre bei ėjęs sostinės baikerių klubo „Vidurnakčio varnai“ prezidento pareigas. Jaunas vyras tą vakarą atvyko prie parduotuvės juodu automobiliu ir jame laukė, kol jo draugė parduotuvėje išsirinks prekių. Tuo metu atžirgliojo O. Diatlovas. Ar jam nepatiko automobilio spalva, ar markė, ar šiaip ko užsirūstino, bet priartėjęs jis spyrė į mašinos ratą ir plūdosi. L. Žilys išlipo iš mašinos ir pavadino O. Diatlovą „koziolu“. Tai, matyt, labai įžeidė ne kartą teistą vyrą – jis, išsitraukęs ginklą, šovė. Lukas mirė vežamas į ligoninę.
Švelnesnės bausmės
Vėl grįžkime prie „Lapinų“ bylos nuosprendžio. 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė skirta Karoliui Vaitekūnui, Andrejui Kutko, Marjanui Blaževičiui. Pusmečiu mažiau – 8 metus – kalės Antonas Ščesnovičius, Aleksandras Romanovskis ir Ramūnas Pranaitis, o 7,5 – Igorins Irikinas, Domas Ereminas. Kšištofui Šafranovičiui teismas skyrė 5 metus nelaisvės, o Mariui Radzevičiui - puspenktų. Artūras Sobolevskis, Karolis Malinovskis, Miroslavas Grakas, Dmitrijus Sokolovas ir Andrejus Zaveriucha kalės po pustrečių metų, Dariušas Filipovas ir Artūras Pataškinas – po pusantrų.
Teisme jau išnagrinėta ir dar viena „Lapinų“ grupuotės byla, kurioje kaltinimai pateikti 21 vilniečiui. Joje VAT nuosprendį paskelbė šių metų sausį. Šioje byloje griežčiausia bausmė buvo paskirta grupuotės vadeivai Vadimui Kriukovui. Jis už grotų praleis 10,5 metų. Jam talkinęs Jevgenijus Minkevičius kalės 5,5 metų, o Olegas Chotianovskis – metais ilgiau. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis teismas nuteisė dar 7 kaltinamuosius, o kitiems buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, dviem – baudos. Vienas nuteistasis, paskelbus nuosprendį, buvo paleistas teismo salėje – jam buvo paskirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, bet kaltinamasis ją jau atliko už grotų gyvendamas iki teismo.
Triuškina grupuotes
Taigi dabar jau išsklaidytas, kaip manoma, vienas didžiausių Vilniuje ir jo apskrityje veikusių nusikalstamų susivienijimų, nors ir nesulaikytas pats grupuotės vadeiva Lapinas.
Už šios grupuotės sutriuškinimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) darbuotojai pripažinti Metų sekliais. Jie apdovanoti Seime vykusiame LKPB 10-mečiui skirtame minėjime.
Beje, prabėgo vos 3 mėnesiai nuo dienos, kai buvo suimta Lapino gauja, ir jos vietoje ėmė „dirbti“ Edgaro Dančenkovo-Čerepo grupuotė, perėmusi visą anos grupuotės klientūrą. Tačiau pareigūnai šį kartą ilgai nedelsė. Per surengtą operaciją vėl už grotų buvo sukišta apie 50 žmonių.
Kovoje su narkotikų prekeiviais dabar pareigūnai yra ėmęsi kiek kitokios taktikos. „Nebesivarginame gaudydami pavienius narkotikų prekeivius, nors tai mūsų statistiką galbūt padarytų įspūdingą. Dabar orientuojamės į asmenis, kurie organizuoja tą nusikalstamą veiklą, stengiamės išsiaiškinti visą prekeivių narkotikais tinklą – nuo apačios iki pačių viršūnių – ir visą tą grandinę „išimti“. Mat jeigu sulaikysime kurjerį su įspūdingu kiekiu narkotikų, tai ir bus tik kurjeris – į jo vietą tuoj stos kitas, ir viskas bus kaip buvę. Todėl dabar, nors ir tyrimai trunka ilgiau, ir daug daugiau žmonių reikia, bet ir rezultatai kitokie“, – „Akistatai“ yra sakęs pagrindinis kovotojas su narkotikų prekeiviais mūsų šalyje Edvardas Šileris, LKPB viršininko pavaduotojas.
Petras KURMELIS
