Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) baigė didelės apimties – 100 tomų – daugiaepizodinį ikiteisminį tyrimą dėl Agurkinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos.
Agurkinių nusikalstamo susivienijimo veiklos tyrimas Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas po tokių praeityje sunkius ir labai sunkius nusikaltimus dariusių organizuotų nusikalstamų grupių ar nusikalstamų susivienijimų, kaip Telšiuose susikūrusios Vinco Šilio, Plungėje – Garbinių, Panevėžyje – Tulpinių, Klaipėdoje – Sigito Gaidjurgio, Vilniuje – Lapinų, Dančenkovo, Taraškevičiaus, Kauno mieste – Ramaškės, Daktarų bei kitų sėkmingo nusikalstamos veiklos demaskavimo. Daugelyje Lietuvos miestų veikusios grupuotės buvo sutriuškintos po to, kai jų veikla susidomėdavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Kai Kaune už grotų buvo susodintos senųjų gangsterių gaujos, atėjo eilė atsakyti už savo darbus ir viduriniajai kartai.
Ikiteisminis tyrimas dėl Agurkinių nusikalstamo susivienijimo veiklos – neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, neteisėto praturtėjimo, neteisėto disponavimo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako kiekiu, jo kontrabandos – buvo pradėtas 2011 metais gegužės mėnesį. Tyrimo metu glaudžiai bendradarbiauta su Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos teisėsaugos pareigūnais. Didelę pagalbą teikė Europolo ir Eurojusto pareigūnai. Atidavus bylą teismui, oficialaus susitikimo su Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento atstovais metu, Europolo atstovas Robertas Črepinko nuo Europolo vadovybės įteikė padėkos raštą Lietuvos kriminalinės policijos biurui už neįkainojamas pastangas ir profesionalų bendradarbiavimą likviduojant šį pavojingą nusikalstamą susivienijimą. Taip pat Europolo atstovas įteikė asmeninius padėkos raštus LKPB pareigūnams ir prokurorams, atsakingiems už šį neeilinį Agurkinių nusikalstamo susivienijimo bylos tyrimą.
Triuškinant gaujas daug pasidarbavo į jas infiltruoti kriminalistai žvalgybininkai, taip pat tai, kad vis atsirasdavo gaujų narių, kurie tam, kad išvengtų ilgų kalėjimo metų, sutikdavo liudyti prieš savo buvusius sėbrus. Prieš savo vadą ir kitus šiuo metu liudija bent keturi Agurkinių gaujos nariai. Jie saugomi, tačiau net ir suimti gaujos vadai bandė organizuoti vieno pagrindinio liudininko nužudymą. Ta informacija pateko pareigūnams ir nusikaltimui buvo užbėgta už akių.
Rasta ir sprogmenų
Pagrindiniai Agurkiniai už grotų buvo sukišti sausio 22-ąją. Tą dieną Vilniaus areštinėje atsidūrė ne tik šios grupuotės lyderiu vadinamas Saulius Velečka, pravarde Agurkas, bet ir artimiausi jo patikėtiniai – Algimantas Rimgaila, geriau žinomas pravardėmis Algencas ir Čikis, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai – Darius ir Andrius Petkauskai.
Apie planuojamą Agurkinių sulaikymo operaciją Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nieko nepranešė net ir aukštas pareigas užimantiems Kauno kriminalistams. Suėmimo planas buvo kuriamas Vilniaus prokurorų ir kriminalistų kabinetuose. Iškart buvo atsisakyta ketinimų S. Velečką suimti jo namuose Kaune – tam būtų reikėję pasitelkti dideles pajėgas, todėl galėjo nutekėti informacija. Buvo nutarta S. Velečką iškviesti pokalbio į Vilniuje esančio Policijos departamento Kriminalinės policijos biurą ir ten sulaikyti. Čia S. Velečkai ir buvo uždėti antrankiai.
Visi suimtieji į teisėjų kabinetus buvo vedami automatais ginkluotų ir kaukėtų „Aro“ pareigūnų. Atliktų kratų metu aptiktas ir paimtas didelis kiekis kovinių šaunamųjų ginklų, tarp jų ir automatinių ir net snaiperinis šautuvas. Viename iš Kauno miesto nuosavų namų aptiktas didelis kiekis, didelės galios karinės paskirties sprogmenų. Tyrimo metu taip pat išimti labai dideli kiekiai narkotinių bei psichotropinių medžiagų.
Teisme – 14 Agurkinių
„Sulaikyta viena rimčiausių ir pavojingiausių pastarojo meto nusikalstamų grupuočių šalyje, kuri veikė net tarptautiniu mastu. Iš to galime matyti, kokio masto smūgis suduotas organizuotam nusikalstamumui mūsų šalyje”, – tuoj po sulaikymo žiniasklaidai kalbėjo generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
S. Velečkai ir dar penkiems Agurkinių lyderiams pareikšti įtarimai sukūrus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus. Taip pat pareikšti įtarimai organizavus labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtako ir kvaišalų kontrabandą iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis per Lietuvą, taip pat neteisėtu praturtėjimu.
Tyrimo metu daugėjo nusikalstamos veikos epizodų, nustatyta daugiau asmenų, jiems pateikti pranešimai apie įtarimus, įvairiose vietose atliktos kratos. Ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus pareikšti 56 asmenims. Pirmojoje, jau užbaigtoje ir į teismą atiduotoje byloje teisiamųjų suole sėdės 14 gaujos narių su vadais priešakyje. Tačiau ikiteisminiai tyrimai dar bus tęsiami, tad apie Agurkinus dar išgirsime.
Sienos neegzistuoja
Susijusių su šia byla jau yra nuteistų ir kitose šalyse. Rusijos policija irgi dalyvavo tarptautinėje operacijoje, kurios metu buvo likviduota tarptautiniu mastu veikusi organizuota nusikalstama grupuotė. Tulos srityje pernai nuteisti 4 šios grupuotės nariai, kuriems skirtos nuo 3 iki 9 metų laisvės atėmimo bausmės. Didžiausia – 9 metų – bausmė skirta mūsų tautiečiui Remigijui Penkauskui. Taip pat nuteisti verslininkas iš Permės Ilja Kudriavcevas, grupuotės nariai Ivanas Kostiukievičius ir Andrejus Ovčinikovas.
Grupuotė ilgą laiką veikė Olandijoje, Rusijoje, Lietuvoje. Schema buvo tokia: Permėje (Rusija) buvo gaminami prekursoriai (tai pirminė medžiaga narkotikų gamybai), kurie iš Uralo beveik per visą Europą buvo vežami į Olandiją, Belgiją. Pogrindinėse šių šalių laboratorijose iš šios žaliavos buvo gaminamas amfetaminas. Vėliau jau pagaminti narkotikai pasklisdavo po visą Europą, pasiekdavo ir tą pačią Rusiją. Pareigūnai suskaičiavo, kad nusikaltėliai pagamino apie 135 tonas prekursoriaus, iš kurio buvo pagaminta apie 100 tonų amfetamino. Tai apie pusė milijardo dozių narkomanams. Įspūdingas ir pelnas – apie 4 milijardai, jei skaičiuotume litais.
Paleido už pinigus?
S. Velečką, kaip ir kitus Agurkinius, bandoma nuteisti nebe pirmą kartą. Agurkas jau buvo sulaikytas 2008-ųjų spalį. Tuomet jį kartu su Norbertu Tučkumi sulaikė Kriminalinės policijos valdybos pareigūnai, narpliojantys rezonansinius praėjusio šimtmečio pabaigos nusikaltimus, ir išsivežė į Vilnių.
Kaip ir sausio mėnesį, tąkart apie gaujos šulų sulaikymą nieko nebuvo pranešta Kauno pareigūnams. Ir suimti Agurką leido Vilniaus teismas. Tuomet dviem mėnesiams. N. Tučkus į laisvę buvo išleistas po dviejų parų.
Kalbėta, kad Agurkinių vadeiva yra sulaikytas už žmogžudystę, kurią atskleisti padėjo vienas su teisėsauga bendradarbiaujantis Kauno mafijos veteranas.
Vis dėlto jau po dviejų mėnesių S. Velečka buvo išleistas iš areštinės. Anot gandų – už 200 000 litų, kuriuos jis neva sumokėjęs pareigūnams. Tuos gandus viešai paneigė tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka.
Nepaliko ramybėje
Išleistas iš areštinės S. Velečka nebuvo paliktas ramybėje. Nepavykus pateikti kaltinimų dėl žmogžudystės, tiek Agurkas, tiek jo dešiniąja ranka laikomas N. Tučkus buvo apkaltinti brangaus katerio vagyste. Bet tas kateris tik iš pradžių buvo brangus.
Didžiojoje Britanijoje pirktą katerį „Marija“ jo savininkas buvo įvertinęs 120 000 litų, tačiau teismo posėdyje jo vertę netikėtai sumažino. Girdi, nuskendusį katerį jis įsigijęs vos už 5000 svarų sterlingų (apie 25 000 litų), o parvežti į Lietuvą kainavę dar 1000 litų. Galop teismo posėdyje laivo savininkas „nebeatpažino“ jo paties per ikiteisminį tyrimą nurodytų įtariamųjų. Taigi S. Velečka su N. Tučkumi buvo nubausti tik 2 su puse metų laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau nuosprendį apskundė ir laimėjo. Po apeliacijų S. Velečkai liko pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dviems metams, o N. Tučkus sulaukė senaties.
Kaltę vertė nušautajam
Už dar 2002-2004 metais įvykdytus nusikaltimus keli Agurkiniai buvo nuteisti kiek griežčiau. Vienoje byloje jie buvo kaltinami turto prievartavimu, plėšimu, sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pagrobimu, neteisėtu disponavimu svetimomis banko kortelėmis. Nidui Korsakui teismas paskyrė 3 su puse metų laisvės atėmimo, Audriui Obelieniui – 8 metus, o jo broliui Antanui – 6 metus laisvės atėmimo.
Teisiamųjų suole turėjo sėdėti dar vienas šios bylos kaltinamasis – Rytis Korsakas, pravarde Dramblys, bet 2010 metų pradžioje jis buvo nušautas prie savo namų Kaune, Baltų prospekte. Įtariamųjų šia žmogžudyste taip ir nerasta. Dar anksčiau Rytis buvo sužeistas Kauno motelyje „Sandija“ ir iki mirties vaikščiojo pasiramščiuodamas lazda.
Neoficialiai buvo kalbama, kad R. Korsakas, turėjęs planų artimiausiu metu prabilti apie neišaiškintus kraupius Agurkinių nusikaltimus, galėjo užrūstinti šios gaujos lyderį S. Velečką. Tad neatmetama, jog tokiu drastišku būdu su R. Korsaku galėjo atsikratyti ir jo artimiausi bičiuliai.
Žuvus Drambliui, sėbrai paskubėjo jam suversti kiek įmanoma daugiau jiems patiems inkriminuojamų nusikaltimų, todėl keli svarbūs bylos epizodai liko neįrodyti. Teisiamųjų suole trūko ir Egliaus Š. Jis pateko į sunkią eismo avariją, patyrė galvos traumą ir psichiatrų buvo pripažintas nepakaltinamu. Vyriškiui paskirtas priverstinis gydymas.
Būtent Eglius Š. 2002 metų balandžio mėnesį, persirengęs policininku, sustabdė pažįstamos merginos į Lietuvą atvilioto turtingo JAV piliečio Džozefo Raferčio automobilį, o jo sėbrai tą amerikietį pagrobė.
Dž. Rafertis buvo nuvežtas į vieną Jonavos rajono sodybą, laikomas pririštas prie sienos grandine ir kankinamas. Gauja iš jo atėmė banko korteles, išgavo PIN kodus ir iš sąskaitų paėmė 450 584 litus.
Manoma, kad vėliau amerikietis buvo nužudytas, tačiau jo kūnas nesurastas iki šiol.
Areštuotas turtas
„Šio nusikalstamo susivienijimo nariai mėgo prabangų gyvenimą. Gaujos nariams apribota teisė ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir, pavyzdžiui, laikrodžius, kainuojančius ne vieną tūkstantį eurų. Iš viso apriboto turto vertė – maždaug šeši milijonai litų“, – sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
Tad Agurkiniams pateikiami kaltinimai ir nepagrįstu praturtėjimu. Pirmiausiai pagal šį straipsnį kaltinimai pateikti grupuotės lyderiui S. Velečkai. Ši byla jau senokai nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
Prokurorai yra uždėję areštą Velečkoms priklausantiems iš aukso pagamintiems juvelyriniams dirbiniams ir laikrodžiui, kurių vertė siekia daugiau kaip 163 000 litų. Be to, areštuotas ir sutuoktiniams priklausantis visureigis „BMW X5”.
Į bylos nagrinėjimą Kaune iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus atvežamas ir pats S. Velečka. Kovo pradžioje vykusio posėdžio metu paaiškėjo, kad Saulius išsiskyrė su žmona Lina. Dar neseniai moteris teigė, kad jos vyrą suėmė nekaltai, kad policija jį reketuoja, tačiau dabar teisme elgiasi taip lyg nepažintų sutuoktinio. Kalbama, kad šiomis skyrybomis pora bando išsaugoti turtą, tačiau, kaip yra iš tikrųjų, žino tik jie patys. Pagal bylos eigą galima spręsti, kad prokurorams pavyks įrodyti, kad Agurkinių vadas brangų turtą galėjo įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Tokiu atveju turtas būtų konfiskuotas.
Nušovė prie mokyklos
Šio susivienijimo organizatoriui bei dalyviams pareikšti įtarimai ir dėl 2011 metais kovo 4 dieną Kauno mieste įvykdyto Vidmanto Sadausko (46 m.) nužudymo. Šūviai tos dienos rytą Baltų prospekte esančios katalikiškosios „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos prieigose nuaidėjo, kai netoliese gyvenantis V. Sadauskas atėjo pašildyti savo automobilio „VW Transporter“ variklio. Kaip ir kasryt, jis ketino nuvežti savo dukrą į mokyklą. Tačiau įsėdus į automobilį ir įjungus variklį, staiga išdygo vyras su ginklu rankoje ir per vairuotojo pusės langą paleido į V. Sadauską 7 šūvius. Šeši iš jų susmigo į krūtinę ir galvą, tad jokių šansų išgyventi dviejų vaikų tėvas neturėjo... Ant vairo sukniubusį V. Sadauską rado jo duktė – mergaitė telefonu iškvietė motiną ir išjungė automobilio variklį. Prieš porą metų netoli tos vietos, kur nužudytas V. Sadauskas, buvo sudengintas jo automobilis.
Pusė aštuonių ryto įvykdytą brutalų išpuolį matė ir girdėjo ne tik keletas aplinkinių daugiabučių gyventojų, bet ir į mokyklą skubantys vaikai. Iškart po įvykio buvo paskelbta, jog esama asmenų, mačiusių ir gana gerai įsidėmėjusių žudiką, tačiau vėliau pareigūnai pranešė, kad nei vieno vertingos informacijos pateikti galinčio liudininko nėra.
Vienu metu buvo sulaikyti du su Agurkiniais siejami jaunuoliai, bet netrukus – paleisti. Kaune sklandė gausybė versijų, kas ir kodėl nužudė V. Sadauską. Buvo kalbama, kad šis, beje, į Lietuvos prezidentus bandęs kandidatuoti vyras, buvo policijos informatorius, kvaišalų platintojas.
2009-aisias į Vyriausiąją rinkimų komisiją su savo advokatu atvykęs pats save išsikėlęs kaunietis nesugebėjo be klaidų užpildyti net registracijos dokumentų. Nors V. Sadauskas atsisakė viešai atskleisti net savo išsilavinimą, šeimyninę padėtį, darbovietę, o anketoje nurodė, kad nėra jokio teismo nuosprendžio, kuriuo jam būtų paskirta bausmė, rinkėjų parašų rinkimo lapai jam vis dėlto buvo išduoti. Šiaip ar taip, 20 000 jį palaikančių rėmėjų V. Sadauskui surasti nepavyko ir tuo jo kelias į prezidento rinkimus pasibaigė.
Įskundė teisėjus
V. Sadauskas vis dėlto nutylėjo savo teistumą ir su juo susijusią skandalingą istoriją. Dar 1996 metais jis į teisiamųjų suolą „pasodino“ du Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus – Jurgį K. bei Tomą K., kuriuos apkaltino kyšio paėmimu. Tai buvo pirmas kartas nepriklausomoje Lietuvoje, kai teisiamųjų suole sėdėjo teisėjai.
Tąkart per parengtinį tardymą buvo nustatyta, kad V. Sadauskas kartu su dviem draugais pavogė „Žigulių“ markės automobilį iš jo savininkės pareikalavo 2000 dolerių išpirkos. Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, o tardymą joje atliko Jurgis K., kuris tuo metu dirbo Kauno miesto prokuratūroje. Anot V. Sadausko, Jurgis iš jo paėmęs 2000 dolerių kyšį ir pažadėjęs „šį reikalą sutvarkyti“.
Jurgis K. V. Sadauską supažindino su Tomu K., ir abu pažadėjo padėti. V. Sadauskas sakė, kad jiems jis davęs 4000 dolerių, bet kai šiedu vėl pareikalavę pinigų, jis kreipęsis į policiją. Kitą kartą pinigus jis nešė jau turėdamas įrašymo aparatūrą ir pokalbį apie kyšius įrašė.
Vilniaus apygardos teismas 1997 metais abu teisėjus dėl kyšio ėmimo išteisino, bet nuteisė dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įsigaliojus nuosprendžiui, prezidentas A. Brazauskas abu atleido iš teisėjų pareigų.
Dabar aiškėja, kad V. Sadauskas kažkur perbėgo kelią Agurkiniams ir šie pasamdė žudiką. Kaip sakė A. Roginskis, žmogžudystės vykdytojas buvo rastas Ukrainoje. Jis atgabentas į Lietuvą ir čia bus teisiamas.
Nukentėjusieji – narve
Agurkiniams ne kartą yra tekę ir patiems būti ant mirties slenksčio, o kai kurie jauni vyrai jau Anapilyje. 2010-ųjų vasario 24-osios pavakarę, per susišaudymą Šarkuvos gatvėje, nukentėjo Tadas Petrošius, Mantas Nauronis ir Artūras Arbūzas. Pirmajam kulka pataikė į pilvą, Mantas buvo sužeistas į galvą, neteko akies ir tik per stebuklą liko gyvas, o Artūrui kulka pataikė į kaklą.
Susišaudymo Šarkuvos gatvės byloje pasikėsinimu nužudyti tris žmones buvo kaltinamas Kaune bei Prienuose gyvenantis vadybininkas Edikas Mikučiauskas, tačiau Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tie šūviai tebuvo būtinoji gintis. Beje, patys nukentėjusieji teisme, į kurį buvo atvežami iš tardymo izoliatoriaus ir sėdėjo narve, tvirtino, kad į juos šaudė tikrai ne E. Mikučiauskas. Jie esą tapo atsitiktinėmis kažkieno susišaudymo aukomis.
Tik policijos saugomas liudytojas V. P. (22 m.) papasakojo, kad tą vakarą į Šarkuvos gatvę atvažiavo apie 30 Agurkiniams priskiriamų žmonių, kad sumuštų Kamuolinių gaujai priklausantį Artūrą Mockų. Jam turėjo būti atkeršyta už tai, kad jis susistumdęs su N. Tučkumi.
Pasak liudininko, Agurkiniai egzekucijai ruošėsi. Išsiaiškinę, kad Šilainiuose gyvena A. Mockaus draugė, jie pradūrė padangą jos automobiliui ir tikėjosi, kad A. Mockus atvažiuos pakeisti ratą. Taip ir atsitiko. Kai tik žvalgai pranešė, kad prie automobilio pasirodė jų laukiamas vyras, trys dešimtys Agurkinių kaip mat atsirado šalia jo. Iššokę iš automobilių jie apspardė A. Mockų, grasino jam ginklu.
Ginklą išsitraukė ir pastarasis, o taip pat kartu su juo buvęs E. Mikučiauskas. Nuaidėjo šūviai. Trys Agurkiniai buvo sužeisti ir nuvežti į Kauno klinikas. Policijai buvo pranešta apie susišaudymą, tačiau atvykę jie rado tik tuščias gilzes. Jei nebūtų buvę sužeistų, nebūtų buvę ir bylos.
Griebiasi ginklo
Tai ne pirmas kartas, kai santykius aiškinasi Agurkiniai su Kamuoliniais. „Teko girdėti, jog Kaune tarpusavyje konfliktuojantys Agurkiniai ir Kamuoliniai save vadina maksimalistais – nori viską paimti greitai ir iškart. Tų grupuočių nariai nesiskaito su aplinkiniais. Jų veiklos metodai gali sukelti skaudžių pasekmių. Policija buvo gavusi žinių, kad tarpusavio konfliktus jie siekė spręsti net naudodami kovines granatas. Tačiau šiems planams pavyko laiku užkirsti kelią“, – anksčiau yra sakęs buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius.
Tačiau pareigūnams nepavyko įrodyti, kad vyksta grupuočių karai. 2009-ųjų rugpjūtį automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo draugu (pastarasis buvo kaip ir asmens sargybinis) Renaldu Mockumi, Radikių gyvenvietės pašonėje esančioje sodininkų bendrijoje buvo apšaudytas iš Kalašnikovo automato. Iš pradžių įtarimas minėto išpuolio organizavimu buvo pareikštas Kamuolinių vadeivai Giedriui Janoniui, pravarde Kamuolys, tačiau vėliau jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Automobilis, kuriuo važiavo šauliai, rastas sudegintas Eigirgalos kaime. Jame buvo ir du sudegę Kalašnikovo automatai.
Tik faktai:
Pastaraisiais metais žymiausiu Kauno kriminalinio pasaulio šulu laikomas Agurkinis – 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas.
Praeityje jis ilgus metus buvo eilinis buvusio Žaliakalnio nusikalstamo pasaulio veikėjo Kęstučio Liukaičio, pravarde Liukas, gaujos narys.
Agurkas palaikė glaudžius ryšius su 2001-ųjų lapkritį Vilniuje nužudyto Lietuvos bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, aplinkos žmonėmis.
Pastaruoju metu S. Velečka, vertinant pagal įgytus turtus ir įtaką, praaugo visus Kauno nusikaltėlių pasaulio mohikanus. Prieš Daktarų dinastijos pabaigą, Agurko privengė net pats Henytė.
S. Velečka save vadino verslininku ir, bandydamas legalizuoti savo veiklą, rimtai ketino atsiriboti nuo šešėlinio nusikalstamo pasaulio.
Petras KURMELIS
