„Lamborghini Jalpa“: Paskutinis bendrovės modelis naudojęs V8 variklį

„Lamborghini Miura“, „Lamborghini Countach“ ir „Lamborghini Diablo“ – trys bene žinomiausi bendrovės modeliai, kurių plakatai kabėjo jaunų entuziastų kambariuose. Bet dabar trumpai pagalvokite ir įvardinkite bent dar vieną klasikinį „Lamborghini“ bendrovės modelį? Turbūt užtrukote, kol nupūtėte dulkes nuo galvoje esančio istorijos archyvo, ar ne? Bet tai – normalu, nes anksčiau išvardinti „Lamborghini“ markės modeliai, net ir labai nesistengdami, sugebėjo užgožti likusius italų bendrovės kūrinius. Net ir štai šį – „Lamborghini Jalpa“.


Bazinis modelis
Pažvelgę į dabartinę „Lamborghini“ markės gamą, joje išvystume tris itin svarbus modelius: „Urus“, „Aventador“ ir „Huracan“.
„Lamborghini Aventador“ atlieka bendrovės flagmano vaidmenį. „Urus“ – leidžia krautis nežmoniškus pelnus, o „Huracan“ yra skirtas tam, jog galėtų pritraukti ar sudominti žmones link „Lamborghini“ prekinio ženklo.
Prieš pasirodant „Huracan“, šią funkciją atliko „Gallardo“, o prieš jį – devintame dešimtmetyje gamintas „Lamborghini Jalpa“, kuris buvo sukurtas ne pačiu palankiausiu bendrovei laikotarpiu.


Neįprastai atrodantis pagrandukas
„Ferrari“ visuomet buvo aršiausias „Lamborghini“ konkurentas. Keletą dešimčių kilometrų viena nuo kitos nutolusios bendrovės visuomet dairydavosi per petį ir žvalgydavosi ką daro tame pačiame mieste įsikūrę konkurentai.
„Lamborghini Jalpa“ buvo konstruojama ne tik dėl noro modelių gamoje turėti gerokai pigesnį ir platesnei auditorijai įperkamą automobilį. Jis taip pat buvo kuriamas tam, jog galėtų pranokti „Ferrari 308“, o vėliau – „Ferrari 328 GTB“.


Kaip bebūtų keista, naujoji „Jalpa“ buvo gerokai ilgesnė ir aukštesnė už savo „Lamborghini“ flagmaną – „Countach“. Tiesą sakant, jis buvo erdviausias, patogiausias ir jeigu galima taip pasakyti – praktiškiausias tų laikų „Lamborghini“. Savybės, kuriomis šios bendrovės modeliai įprastai negarsėja visame pasaulyje.
Pakeitė nevykėlį
Devinto dešimtmečio pradžioje pasirodžiusi „Jalpa“ nebuvo visiškai naujo žanro automobilis „Lamborghini“ inžinieriams. Jis turėjo pakeisti absoliučiai milžinišką komercinę nesėkmę patyrusį „Lamborghini Silhouette“. Jis kaip ir „Jalpa“ turėjo būti pigesnis, praktiškesnis ir kasdieniniam naudojimui tinkama mašinėlė, bet šokiruojančiai prasto patikimumo „Lamborghini“ sulaukė niekingų 54 užsakymų.


Tuo tarpu „Jalpa“ sulaukė žymiai daugiau dėmesio ir komplimentų. Tiek iš automobilį bandžiusių žurnalistų, tiek iš jį įsigijusių entuziastų, kurie „Jalpa“ gyrė dėl lengvesnio valdymo, stabilumo važiuojant didesniu greičiu ir malonios dinamikos. Iš tiesų, daugelis teigė, jog „Jalpa“ niekuo nenusileido „Ferrari 308/328 GTB“, bet norint įveikti „Ferrari“ jos teritorijoje reikia ne tik gerai išbaigto produkto.
Didžiausia „Jalpa“ problema buvo bendrovės įvaizdis. Po pakankamai tragiško aštunto dešimtmečio, kuriame „Lamborghini“ automobiliai kentėjo dėl patikimumo, stereotipais tikintys pirkėjai į „Jalpa“ žiūrėjo skeptiškai. Netgi – pernelyg skeptiškai.


Nuo 1981 iki 1988 metų, kai „Lamborghini“ pateko į „Chrysler“ koncerno rankas ir nusprendė nutraukti „Jalpa“ gamybą, italai iš savo gamyklos išleido 416 „Jalpa“ modelio vienetų. Tai yra kelis kartus daugiau už „Silhouette“, bet gerokai mažiau už „Countach“.
Vertė kyla
Kai kurie klasikiniai automobiliai pasižymi didesne išliekamąja verte negu kiti. Taip yra dėl daugybės priežasčių. Net jeigu automobilis dėvi garsios markės emblema, tai nėra absoliutus garantas, jog jis po kelių metų leis užsidirbti vieną ar kitą skatiką. Pavyzdžiui? „Ferrari 400i“ ir „Ferrari Mondial“, „Alfa Romeo GTV6“, „BMW E3“ ir dar daugelis kitų.


Tuo tarpu „Lamborghini Jalpa“ patenka į tų ratuočių kategoriją, kurių vertė po truputėlį pradeda augti. Dabar vargu ar surasite geros būklės egzempliorių, kuris kainuotų mažiau nei 90 000 eurų.