Rūpinosi skrydžio atminimu
S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį Radviliškyje primena legendinių lakūnų vardu pavadinta gatvė. Anksčiau mieste veikė jų vardu pavadinta mokykla, kino teatras „Lituanika“. Kad atsirastų šie pavadinimai – didelis radviliškiečio Rimo Kundroto indėlis.
Atgimimo metais R. Kundrotui teko įdėti daug pastangų, kad būtų grąžinti senieji Radviliškio gatvių pavadinimai, atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
Dar vaikystėje labiausiai jį sužavėjo S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlanto vandenyną. Apie lietuvių atliktą žygdarbį R. Kundrotui namuose ne kartą yra pasakojęs tėvas, buvęs Smetonos kariuomenės puskarininkis, mama mokėjo liaudies sukurtų dainų, kuriose buvo aukštinami šie lakūnai.
„Dar besimokydamas mokykloje, turėjau įsigijęs kelias legendinio skrydžio nuotraukas. Vėliau važiuodavau visur, kur tik rinkdavosi S. Dariaus ir S. Girėno gerbėjai. Tarybiniais laikais vis lėkdavau į Kauną, susitikdavau su bendraminčiais, kolekcininkais. Pirkdavau, mainydavau, o kartais ir veltui gaudavau įvairių eksponatų. Rinkau viską – nuo atvirukų ir knygų iki skulptūrų ir paveikslų. Įsigijau ir „Lituanikos“ modelį. Tokį kaip Kauno aviacijos muziejuje, tik 10 kartų mažesnį“, – apie savo aistrą pasakoja R. Kundrotas.
Radviliškietis palaiko draugiškus ryšius su dviem šalyje žinomais lakūnų skrydžio entuziastais – kauniečiu Jonu Čepu ir alytiškiu Vytautu Burinsku.
Viskas apie lakūnus ir „Lituaniką“
Skrydžio propaguotojas mena, kaip iš pažįstamo radviliškiečio gavo visą krūvą vokų su S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atvaizdu. Galima sakyti, kad šie vokai buvo išgelbėti nuo sunaikinimo, nes ilgą laiką gulėjusius garaže, juos buvo ruošiamasi sudeginti.
Vėliau R. Kundrotas nemažai šių vokų padovanojo, kartais juose siųsdavo laiškus.
R. Kundrotas tarp savo kolekcijos eksponatų labiausiai vertina 1933 metais Broniaus Pundziaus sukurtą S. Dariaus ir S. Girėno statulėlę. Turi ir pirmąją kolekcinę monetą, skirtą skrydžiui, skrydžio 50-ečiui išleistą medalį, kitų eksponatų.
1983-iaisiais, per skrydžio 50-ąjį jubiliejų, jo propaguotojas turėjo surinkęs jau gana daug kolekcinės medžiagos. R. Kundroto turimi eksponatai ne kartą buvo eksponuojami įvairiose parodose – Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Radviliškio viešojoje bibliotekoje, Kraštotyros muziejuje, tuometinėje S. Dariaus ir S. Girėno mokykloje, kino teatre „Lituanika“.
Šiemet, skrydžio 80-osioms metinėms, R. Kundrotas miesto bibliotekoje rugpjūčio 22 dieną vėl organizuos parodą, kurioje bus eksponatų iš jo asmeninės kolekcijos ir keliolika stendų iš Lietuvos aviacijos muziejaus, bus rodomas Jono Čepo ir Stasio Dargio sukurtas dokumentinis filmas „Lituanikos“ didvyriai amžinai gyvi“.
NUGALĖJĘ ATLANTĄ
* 1932 m. S. Darius ir S. Girėnas apsisprendė kartu skristi į Lietuvą ir pradėjo rengtis šiam žygiui – abu nusipirko lėktuvą, atidavė jį į dirbtuves, kur jis buvo pritaikytas transatlantiniam skrydžiui, nudažytas oranžine spalva ir pavadintas „Lituanica“.
* Dėl pinigų stokos lakūnai negalėjo įsigyti radijo siųstuvo, modernesnių navigacinių prietaisų, parašiutų.
* Neturėdami pinigų sumokėti už leidimą, lakūnai ryžosi skristi be jo, atitinkamoms tarnyboms pranešę, jog nori pabandyti pakilti lėktuvu „pilnu krūviu“. Šis bandymas įvyko 1933 m.liepos 15 dieną. Sunkiai pakrauta mažo pajėgumo „Lituanica“, prabėgusi beveik visą Beneto aerodromo taką, atsiplėšė nuo žemės prie Jamaikos įlankos krantų. Stebėję pakilimą aviacijos specialistai pavadino jį rizikingiausiu ir drąsiausiu transatlantinių skridimų istorijoje.
* Skrydis baigėsi tragiškai: perskridę Atlantą, lakūnai liepos 17 dieną žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse, dabar – Lenkijos teritorija. Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas iš tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km.
Iš Stepono Dariaus ir Stasio Girėno prieš skrydį parašyto testamento:
Mes skrisime į Lietuvą!
LITUANIKOS laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams. LITUANIKOS pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtingumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!
Tad šį skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!
Tą didįjį bandymą pradėsime tikėdamiesi Dangaus palaimos!
STEPAS DARIUS STASYS GIRĖNAS
