Pirmosios Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas, penktadienį kalbėdamas Seime, istorinėje Kovo 11-osios salėje, pasidžiaugė, kad Lietuva žengia europietiškos integracijos keliu.
„Dabar laisva, ne be trūkumų, galbūt ir su rimtais trūkumais, apie kuriuos buvo čia kalbama iš šios tribūnos, tokia Lietuva žengia nauju europietiškos integracijos keliu. Aš manau, kad tai yra pats viltingiausias, pats būtiniausias dabartiniame pasaulyje kelias“, – sakė S. Kovaliovas.
Jo teigimu, laisvė nedaloma. „Negali būti tikrosios laisvės nė viename žemės taške, kada tiek daug kitų teritorijų vis dar engiamos arba valdomos tironų, arba jos yra pavojingo paklydimo kelyje, kaip tai vyksta musulmonų pasaulyje. Atėjo laikas, kada tautiniai prioritetai yra nepakankami, o kartais ir netgi pavojingi. Atėjo laikas, kada ypač būtina nauja politinė pasaulio paradigma. Atėjo laikas, kada reikia labai aiškiai pasakyti valdžios atstovams bet kurioje žemės šalyje: gana meluoti, gana tarti žodžius apie universaliąsias vertybes, kaip šamano užkeikimus. Niekas tais užkeikimais nebetiki. Jūs sakote viena, o darote kita. Atėjo laikas veidmainiškiems politikams išrauti šiuos žodžius, atėjo laikas rimtai suvokti šiuos žodžius, šias sąvokas ne kaip užkeikimus, o kaip tikruosius gyvenimo principus“, – sakė S. Kovaliovas.
Jis padėkojo už Lietuvos Seimo skirtą Laisvės premiją.
S. Kovaliovas svarstė, kad galbūt reikėtų pirmąją Laisvės premiją laisvoje Lietuvoje įteikti lietuviui, galbūt kam nors, kas pašventė savo gyvenimo dešimtmečius kovai už laisvę.
„Galbūt teisingiausia būtų skirti šią premiją šimtams tūkstančių piliečių Rusijoje, kurių vien tik Maskvoje, kaip žinome, sausio 14 d. išėjo į gatves. Tai buvo po to, kai mes sužinojome apie Lietuvos tragediją. Vienais paskaičiavimais, tai buvo pusė milijono vien tik Maskvoje, kitais, kuklesniais paskaičiavimais, ne mažiau 3–4 tūkst. Štai tikrieji laureatai“, – sakė S. Kovaliovas.
Tačiau jis pripažino, kad negalima skirti premijos 300 tūkst. nežinomųjų. „Suprantama, kad kažkas ją turi priimti. Taigi man pasisekė. Aš iš tikrųjų turėjau galimybę ką nors padaryti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“, kitiems lietuviškiems leidiniams, padėti, kad jie taptų žinomi pasaulyje. Nereikėtų pervertinti šių pasiekimų. Manykime, kad tai mūsų bendra premija, premija, kuri vainikuoja mūsų bendrą kovą už mūsų bendrą laisvę. Priešingu atveju, šis apdovanojimas praranda prasmę“, – mano Laisvės premijos laureatas S. Kovaliovas.
Kaip ELTA jau skelbė, Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui įteikta pirmoji Lietuvos Seimo paskirta Laisvės premija. Šis apdovanojimas įteiktas Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė laureatui taip pat įteikė Laisvės premijų statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą (statulėlės autorė – skulptorė Joana Noreikaitė).
Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius iš Seimo tribūnos priminė Rusijos žmogaus teisių gynėjo S. Kovaliovo biografijos faktus, pasveikino laureatą.
Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 m. rugsėjo 15 d.
