Tiesa, kokia forma tas aiškus sutikimas turi būti pateiktas – raštu ar žodžiu, Seimo narės atsakyti negali. Tad tiek kiti Seimo nariai, tiek žmonės ėmė spėlioti, kaip tai reikės įgyvendinti realybėje – eiti pas notarą ar užteks vyro ar žmonos tiesiog linktelėjimo galva.
Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė užsimojo suduoti rimtą smūgį seksualiniam smurtui Lietuvoje ir rengia įstatymo paketą, kuriame siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą – prieš lytiškai santykiaujant asmuo turės gauti iš savo partnerio aiškiai išreikštą sutikimą.
„Teisinėse savo struktūrose įrašyti, kad labai svarbu yra laisvanoriškas ir aiškiai išreikštas sutikimas ir tai yra pagrindinė sąlyga. Visa kita yra nesvarbu. Jeigu šitas sutikimas neegzistuoja, vadinasi atliekamas veiksmas yra nusikaltimas“, – teigia M. Danielė.
Bet koks tas sutikimas turėtų būti – žodžiu, raštu, galvos linktelėjimu ar kitokiu būdu, Morgana Danielė atsakyti negali.
„Tai tikrai pasirašyti nieko nereikia ir tikrai sutuoktinės ir žmonos, jos yra moterys, ne gyvatės, kaip aš sakau, ir tikrai nebėgs visos Lietuvos moterys dabar savo vyrų skųsti. Tai nereikia tuo gąsdinti. Manau, tais atvejais, kada moterys kreipsis, sakys, kad mano laisvos valios ten nebuvo, vadinasi jos ten ir nebuvo. Ir teismas nagrinės“, – sako M. Danielė.
O ir Seimo nariai, nors ir pritaria, kad lytiniams santykiams reikia abiejų partnerių sutikimo, bet nesupranta, kaip tas sutikimas turi būti duotas. Tad kai kuriuos seimūnus ištinka juoko priepuolis. Įstatymą jie vadina absurdišku.
„Čia blogai. Čia ir to suėjimo nebebus, jeigu reikės klausinėti, atsiklausti. Čia kažkoks formalumas. Į biurokratiją įvelia“, – teigia Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
„Na čia tiesiog yra labai juokinga istorija, aš taip pasakyčiau, ir iš to mes galim tik gardžiai pasijuokti. Ir aš galvoju, kad įstatymų leidėjas, Seimas, tikrai bus protingas ir tokių iniciatyvų teisėkūros nepalaikys“, – sako Seimo narė Rasa Budbergytė.
„Žinau tą amerikonišką tradiciją, kad sutikimas balsu. O jeigu vienas iš partnerių nebylys, o jeigu abudu nebyliai?“ – kalba Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
„Jeigu mes prieisim iki įrodinėjimo, tai reiškia turėtų būti rašytinis sutikimas“, – svarsto Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Kada jau yra aišku, kada tą santykį galima turėti? Ką turi padaryti? Raštelį parašyti? – Man tai keista, kad kai kuriems kolegoms yra neaišku“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Eiti pas notarą ir apiforminti sutartį“, – kalba Seimo narys Kęstutis Masiulis.
„Turėtų užtekti žodinio susitarimo, bet kaip paskui tą žodinį susitarimą įrodyti, jeigu viena pusė nusprendžia, kad buvo taikyta prievarta, tai aš nelabai įsivaizduoju“, – teigia Seimo narė Jurgita Sėjonienė.
„Išmoksim, turbūt bent ant kažkokios servetėlės pasirašyti sutartį teks, jeigu bus toks įstatymo nuostata priimta“, – sako Seimo narys Linas Slušnys.
O ypač painu, ar partneris su jumis sutinka santykiauti gali būti Bulgarijoje, nes linktelėjimas galva žemyn visai nereiškia „taip“, priešingai – jis reiškia „ne“. O neaiškus įstatymo projektas atrodo ir kai kuriems šiauliečiams. Vyrai juokauja, kad supykę žmonos ar vyrai ims skųsti kerštaudami, o įrodyti gautą žodinį sutikimą bus neįmanoma:
„Ne raštiškas bus, nueis pasiskųs ir viskas, važiuoji.“
„Kaip tai užfiksuoti, aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip tai gali veikti praktikoje iš principo.“
„Su žmona taip pat reik sutikimo. Ir dabar tas pats. Sakys galvą skauda ir ne. Nu ir viskas.“
„Statusas yra šeimos vienas dalykas. Antras dalykas, draugai, pažįstami, kai sako, išbandžiau medų, o paskui kopinėju.“
Seksualinis smurtas, pasak projekto autorių, vis dar tebėra apipinti mitais. Žmonės įsivaizduoja, kad seksualinio nusikaltimo nebuvo, jei nebuvo panaudotas fizinis smurtas. Tą, pasak Morganos Danielės, rodo ir statistika 2018-aisiais fizinio smurto bylų buvo beveik 8000, kai seksualinio smurto vos 33.
„Pagal mitus sako, kad 65 procentais atvejų žmonės mano, kad moteris pati pasiprašė to seksualinio akto, nes sijoną turėjo trumpą. Tai čia yra interpretacija. Vat žmogus leidžia sau interpretuoti. Kada jis žinos, kad jis turi turėti sutikimą ir tai yra vienintelė prielaida, tai visai visuomenei ir žmogui pačiam susigaudyti bus lengviau“, – kalba M. Danielė.
Apie seksualinį nusikaltimą, pasak vienos iš įstatymo paketo autorės Ievos Pakarklytės, praneša vos 1 iš 4 nukentėjusiųjų. Dėl to Seimo narės taip pat siūlo steigti ir specializuotus seksualinio smurto centrus. Iš valstybės biudžeto jiems būtų skirta apie 300–400 tūkstančius eurų.
„Bendras suvokimas, kada prasideda seksualinis smurtas. Galų gale, kad priekabiavimas nėra normalu. Mes tokio bendro suvokimo neturime, tai čia tam tikra ir švietėjiška misija. Pradėti labiau tas sąvokas įvedinėti, kad priekabiavimas nėra, flirtavimas ir priekabiavimas skiriasi“, – tikina I. Pakarklytė.
Seksualinio smurto įstatymų paketą Seimo narės pristatys kitą savaitę.
