Kauno Laisvės alėjos istorinės datos:
• 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas (vėliau tapęs Laisvės alėja). Taigi prieš 162 metus buvo pasirašyti šios gatvės gimimo metrikai.
• 1851 m. – didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje alėja apsodinta tik iki A. Mickevičiaus gatvės. Toliau medžių sodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo.
• 1860 m. – Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
• 1880 m. – gatvę imta formuoti intensyviau. Pradėti statyti dviaukščiai, triaukščiai mūriniai namai.
• 1887 m. – belgų inžinieriui E. O. Diuponui duota koncesija arklių tramvajui („konkei“) įrengti.
• 1892 m. – Laisvės alėja nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus.
• 1918 m. – gatvė pavadinta Kaiserwilhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatve).
• 1919 m. – pavadinta Laisvės alėja. Jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka.
• 1946 m. – gatvė pervadinta Stalino prospektu.
• 1958 m. – paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos.
• 1961 m. – gatvei sugrąžintas pavadinimas Laisvės alėja.
• 1973 m. – imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną.
• 1975 m. – padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir V. Majakovskio (dabartinės I. Kanto) gatvių. Čia įrengta paprastų betono plytelių danga.
• 1976 m. – uždarytas transporto eismas tarp V. Majakovskio (I. Kanto) ir Maironio gatvių.
• 1977 m. – prasidėjo požeminių tinklų rekonstrukcija. Pradėtos gaminti penkių tipų betono plokštės, iš kurių bandyta sudaryti atskiras įvairaus rašto dangos zonas. Paklota 61, 4 tūkst. kv. m betoninių plokščių, 10,5 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengtos 198 apšvietimo atramos. Alėjos ilgis – 1621 m.
• 1982 m. – (lapkričio 6 d.) baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik pėstiesiems Kaune atidarymas 1982 metais buvo įvykis ne tik Lietuvoje. Tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Ji buvo statoma patyliukais, nesiafišuojant, apeinant tuometinius įstatymus“ – taip teigė darbus koordinavę buvę miesto vadovai. Iš viso rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 milijono rublių. Tuo pačiu metu buvo remontuojami gatvės pastatai. 3 milijonai rublių anais laikais prilygtų 9-10 milijonų litų šiomis dienomis...
Įgulos Soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
• 1890 m. patvirtintas karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektas, kurį koregavo Peterburgo architektas akademikas D. Grimas.
• 1895 m. rugsėjo 17 d. Soboras užbaigtas statyti ir pašventintas. Pirmojo pasaulinio karo metu juo naudojosi vokiečių kariuomenė.
• Nuo 1919 m. pertvarkytas į Šv. Arkangelo Mykolo Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčią.
• Kulto reikalams pastatas naudotas iki 1962 m.
• 1965 m. pertvarkytas į Vitražo ir skulptūros galeriją.
• 1991 m. pabaigoje pastatas grąžintas Bažnyčiai.
• 1992 m. birželio 1 d. čia aukotos pirmosios mišios.
Švarcų namas su „Triumf“ kinu – prekybos centras „Merkurijus“
• 1909 m. pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą sklypo savininkai Dovydas ir Debora Švarcai pastato dviaukštį namą. Jame įrengiamas kinematografas, pavadintas „Triumf“. Tai buvo geriausia tuo metu Kaune kino salė.
• 1932 m. padarytas kinoteatro remontas pagal inžinieriaus Nikolajaus Mačiulskio projektą. Kinas, kurio savininkas buvo Jokūbas Jacovskis, veikė ir per Antrąjį pasaulinį karą.
• 1970 m. valdos pastatai apmatuoti ir nugriauti.
• 1983 m. pagal Antano Algimanto Sprindžio projektą čia pastatyta universalinė parduotuvė „Merkurijus“.
• Šalia parduotuvės įrengtas fontanas (architektė Vanda Peleckienė).
Pastabos:
1. Straipsniui iliustruoti atrinktos savo išvaizda ar paskirtimi labiau pasikeitusių pastatų nuotraukos ir atvirukai iš kelių istorinių laikotarpių: gubernijos, tarpukario, sovietmečio ir atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
2. Pateikiama dabartinė numeracija ir trumpa pastato istorija.
3. Straipsnį parengė Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Kaunistikos grupė.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
