Iš miško su pintinėmis grybų išeina senjorės Irena ir Galina. Moterys kiek nusiminusios, nes per kelias valandas pavyko rasti vos vieną kitą rudakepurį. O dabar kelias valandas, kaip sako, teks apsižiūrėti ar be varganų grybų namo neparsinešė dar ir erkių. Nors abi prisipažįsta – per daug nebijančios jų. Galina iš viso moja ranka.
„Purškiatės? – Ne. nieko“, – sako grybautoja Galina.
Tiesa, moterys neslepia – ne kartą namo yra parsinešusios šių parazitų.
„Buvo buvo. – Ką darot, kai randat? – Ai nieko, anūkas išima ir viskas. Ir gerai. – O nebaisu? – Ne, ne. – Kodėl nebijot? – Ai, ką čia bijosi“, – kalba Galina.
O bijoti, kaip sako dabar Santaros klinikose gydoma 85-erių dzūkė Marytė, yra ko. Medikai senjorei iš Varėnos krašto diagnozavo erkinį encefalitą. O jau kaip atsidūrė ligoninėje, ji nė neatsimena. Mat labai karščiavo.
„Aš sakau, kodėl mane vežė, tai sako tu kalbėjai negerai. Be atminties kažkaip. Nieko neatsimenu. Nieko. Sako, kad biškį taip jau negražiai žiobčiojau, kalbėjau ne viską, kaip sako, normoj“, – pasakoja pacientė Marytė Malkovskienė.
Senjorė grybauti nemėgsta, tad kur galėjo įsisiurbti erkė ir kada, neįsivaizduoja. Esą jos net nematė. O nuo erkinio encefalito nesiskiepijo, nes netikėjo erkių platinamomis ligomis.
„Netikėjau, netikėjau, nes aplinkui niekur nebuvo taip girdėti. Ir aš netikėjau. Kaip čia gali šitaip būti, ta erkė, kad gali atnešti tokią baisią žinią, kaip sakoma“, – kalba Marytė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė sako, esą tokių pacientų Lietuvoje daugėja. Per devynis mėnesius erkinis encefalitas diagnozuotas 365 tautiečiams. O Laimo liga susirgo beveik 1400 žmonių. Nuo erkinio encefalito mirė vienas žmogus. Nors iki metų pabaigos dar liko keli mėnesiai, kaip sako specialistė, sergančiųjų jau yra daugiau nei pernai per visus metus.
„Lemia gamtos sąlygos, lemia žmonių elgsena, prie erkinio encefalito, jeigu mes turėtume daugiau pasiskiepijusių asmenų, kalbu apie 70 procentų visos populiacijos, tai tikrai turėtų įtakos sergamumui. Šiuo metu mes negalime tuo pasigirti“, – teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Tad derlius miške, anot medicinos entomologės, irgi turi įtakos: kuo daugiau grybų ir uogų, tuo daugiau ir sergančiųjų.
O specialistai dar kartą primena, prieš keliant koją į mišką reikėtų labai gerai pagalvoti kuo rengiamės. Kuo drabužis šviesesnis, tuo didesnė tikimybė, kad ant kūno pastebėsite erkę.
Todėl grįžus iš miško labai svarbu kuo skubiau apsižiūrėti kūną. Erkinį encefalitą užkrėsta erkė žmogui su seilėmis perduoda per dešimt minučių. O Laimo liga mes susergame, kai nepasotinama erkė, siurbdama kraują iš savo žarnyno į mūsų organizmą paleidžia borelijas. Todėl svarbios pirmos tris paros, per kurias geriau ne erkę tirti, o žmogui, kaip sako specialistai, išsitirti pačiam. Šiemet Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologai tyrė ir erkes. Tyrimas parodė – kas šešta mums pavojinga dėl Laimo ligos, mat jų žarnyne rasta šios ligos sukėlėjų – borelijų.
„Maždaug ištirta buvo apie 700 erkių šiais metais, ir buvo nustatyta, kad yra apie 16 procentų erkių, užsikrėtusių Laimo ligos sukelėjais“, – tvirtina parazitologė Daiva Veitienė.
Iki Naujųjų metų bus atlikti ir molekuliniai tyrimai, kurie padės nustatyti, kas kelinta erkė mums pavojinga dėl erkinio encefalito. Specialistai ragina suskubti skiepytis nuo šio mirtį nešančio užkrato vien tam, kad ankstyvą pavasarį į gamtą būtų ne taip pavojinga eiti.
