Statistika nedžiugina – per pirmuosius 7 šių metų mėnesius (sausis-liepa), erkiniu encefalitu užsikrėtė 186 asmenys, Laimo liga – 814. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį fiksuoti 196 užsikrėtimai erkiniu encefalitu ir 787 užsikrėtimai Laimo liga.
Netikėjo, kad gali užsikrėsti
Vilnietis Dainius – vienas iš 365 asmenų, praėjusiais metais užsikrėtusių erkiniu encefalitu. Visgi, kiek anksčiau jam teko akis į akį susidurti ir su Laimo liga, tačiau neslepia, kad erkinis encefalitas smogė daug stipriau.
Dainius pasakoja, kad prieš eilę metų, greičiausiai, grybaudamas, pasigavo erkę, kuri jį užkrėtė Laimo liga. Jis sako jokių simptomų nejautęs, tik pastebėjęs didelę paraudusią dėmę ant odos.
„Pasirodžius gydytojai, pasakė, kad man yra Laimo liga. Klausiu, iš kur? Nebuvau net pastebėjęs erkės. Gydytojos paklausiau, pats pagysiu ar ne, na, o ji pasakė, kad jeigu nevartosiu vaistų, mes daugiau nesusitiksime“, – prisimena vyras.
Tačiau susidūrimas su Laimo liga nebuvo nei sunkus, nei varginantis – išgėrus trijų savaičių antibiotikų kursą, vyras vėl buvo sveikas. Visai kitokia situacija įvyko praėjusiais metais, kai teko susidurti su erkiniu encefalitu.
53-ejų Dainius sako puikiai prisimenantis dieną, kai jam įsisiurbė erkė: būtent tądienj jis šventė savo sūnaus gimtadienį.
„Matyt, pasigavau kieme, bevaikščiodamas aukštesnėje žolėje, kaimynų pusėje. Ji buvo virš kelio, įsisiurbusi pakinklyje“, – svarsto pašnekovas.
Jis pasakoja, kad jam daugybę kartų buvo įsisiurbusi erkė, tačiau niekad nemanė, kad kada nors teks susidurti su erkių platinamomis ligomis.
„Netikėjau, kad galiu užsikrėsti, galvojau, koks šansas „laimėti“ tokioje loterijoje? Panašiai, kaip kad žaibas trenktų. Galvojau, kad ir man nepavyks „laimėti“, nes gyvenime esu daug kartų turėjęs erkių, išsitraukdavau ir nieko. Bet tąkart laimėjau negerą loteriją“, – sako jis.
Pasireiškė vis sunkesni simptomai
Įkandimo vieta, kaip prisimena Dainius, nebuvo niekuo išskirtinė – mažas taškelis įsisiurbimo vietoje, oda aplink jį buvo kiek paraudusi, tačiau nebuvo ženklų, kurie sukeltų įtarimą.
Prabėgus savaitei po įkandimo, vyras sako pradėjęs pastebėti keistus dalykus: atsirado kūno jautrumas, pasireiškė į peršalimą panašūs simptomai:
„Pradėjau įtarinėti, dar paskaičiau internete, kas vyksta, kai susergama erkiniu encefalitu – pasireiškė visi pirmo etapo požymiai (kaulų, raumenų skausmas, bendras silpnumas – aut. past.).“
Pirmieji požymiai, leidę įtarti erkinį encefalitą, atrodė kaip įprastas peršalimas, kol, prabėgus dar vienai savaitei, nepradėjo dar labiau blogėti sveikata.
„Antro etapo ilgai laukti nereikėjo, jis atėjo maždaug už savaitės po pirmojo etapo. Po to jau buvo liūdnesnės pasekmės – pradėjo strigti kalba, sukilo aukšta temperatūra, atsirado galvos skausmas“, – simptomus, kuriuos jautė, vardija pašnekovas.
Būtent tada, kai numušti temperatūros ir numalšinti galvos skausmo nebepadėjo net vaistai, Dainius kreipėsi į gydytojus. Jis svarsto, kad jei nebūtų matęs, jog buvo įsisiurbusi erkė, baigtis galėjo daug liūdniau:
„Jeigu būčiau nežinojęs, kad tai gali būti erkinio encefalito simptomai, galbūt būčiau užtempęs, įtaręs kitas ligas ir ilgiau nesikreipęs į medikus.
Bet aš tiksliai žinojau, kad man buvo įsisiurbusi erkė ir kada. Tuomet dar buvo koronaviruso pandemijos laikotarpis, pradžioje įtarė, kad galbūt tai ši liga, darė testus.“
Ragina nedvejoti ir skiepytis
Savaitę laiko teko praleisti ligoninėje, kur prie kalbos strigimo prisidėjo ir koordinacijos sutrikimai, iš ko sekė ir vėmimas.
Nors vaistų erkiniam encefalitui gydyti nėra, gydomi tik ligos simptomai, per savaitę, praleistą ligoninėje, lašelinių ir vaistų nuo skausmo pagalba, jis vėl atsistojo ant kojų, o atsigavimą vėliau tęsė reabilitacijoje.
„Laimei, nejaučiu jokių liekamųjų reiškinių, vėl turiu naujų erkių įkandimų, bet gydytojai sakė, kad persirgus erkiniu encefalitu, antrą kartą nebesusergama, dėl to nebebijau – sakė, kad iki gyvenimo pabaigos turiu imunitetą“, – šypteli Dainius.
Šiandien jis sako visus raginantis pasiskiepyti – pats padarė klaidą galvodamas, kad neužsikrės erkiniu encefalitu, o skiepas būtų galėjęs apsaugoti. Vyras šypsosi, kad visa jo artima aplinka jau pasiskiepijo, kai pamatė, kaip jam teko kovoti su šia liga.
„Visiems, kam dabar tik pasakoju, sakau, kad eitų skiepytis, nes geriau pasiskiepyti, nei kad būtų taip, kaip buvo man, nors dar gana lengvai praslydau.
Kai žmonės pamato, kad yra realus atvejis visai šalia jų, tik tada skiepijasi. Visi galvojam, kad man taip tikrai nenutiks. Aš lygiai taip pat galvojau, bet man tada niekas pirštu neparodė tokio atvejo, artimoje aplinkoje niekas nesirgo.
Žmonės labai ilgai galvoja, bet siūlyčiau negalvoti, nerizikuoti, nežaisti tokioje loterijoje“, – saugoti save nuo erkių platinamo erkinio encefalito ragina vilnietis.
Erkės aktyvios ir rudenį
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog erkės tampa aktyvios prasidėjus šiltajam sezonui, tačiau vis dar išlieka aktyvios ir atėjus rudeniui, antroji aktyvumo banga fiksuojama rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Nacionalinio visuomenės ir sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligu valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė sakė, kad erkės aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių.
„Lietuvoje erkių aktyvusis periodas prasideda nuo kovo ir trunka iki lapkričio vidurio ar gruodžio. Erkių aktyvumo pikai – pavasarį ir rudenį (gegužę – birželį ir rugpjūtį – rugsėjį)“, – sakė specialistė.
A. Bartulienė pasakojo, kad erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų (įprastai užtrunka nuo savaitės iki dvejų), o jei užsikrėtėte gerdami pieną, inkubacinis periodas sutrumpėja iki 3–4 dienų.
NVSC Užkrečiamųjų ligu valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės teigimu, pirmieji simptomai yra karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, bendras silpnumas. Kiek rečiau pasireiškia virškinimo sutrikimai, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai.
„Vėliau, kai virusas pasiekia smegenis, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sustingimas, aukšta temperatūra“, – sakė A. Bartulienė.
Liekamieji reiškiniai – trečdaliui sirgusiųjų
Specialistė pasakojo, kad gydymo nuo erkinio encefalito nėra: „Ligonis gydomas tik simptomiškai, vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra“, – pasakojo A. Bartulienė.
Persirgus erkiniu encefalitu, imunitetą šiai ligai įgyjate visam gyvenimui, tačiau gydymas kartais gali užtrukti ir keletą metų, o net trečdalis pacientų susiduria ir su liekamaisiais reiškiniais.
„Negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ar spengimas ausyse, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, rečiau – paralyžiai“, – sakė epidemiologė.
Baisiausia ligos pasekmė – mirtis. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc.
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
A. Bartulienė sakė, kad veiksmingiausia profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis tikrai turėtų tie, kurie praleidžia daug laiko gamtoje – miškininkai, grybautojai, uogautojai, žygių miške mėgėjai. Skiepyti galima ir vaikus, sulaukusius 1–erių metų amžiaus.
„Visas kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi: Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
Pagreitinta schema – šiltuoju metų laiku, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios“, – aiškino epidemiologė.
Imunitetą palaikančią vakciną, priklausomai nuo amžiaus ir jos gamintojo, reikia gauti kas 3 arba 5 metus, o pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trejiems metams po pirminio vakcinacijos kurso.
