Uostamiesčio švietimo pareigūnai įtaria, kad mokyklų tinklo pertvarka sustojo ne be švietimo įstaigų vadovų pastangų. Pastarieji nesivaržo manipuliuoti moksleivių tėvais: ne vienos mokyklos auklėtinių tėvų bendruomenė gauna ne visą informaciją apie pertvarką, dar daugiau - bemaž trejus metus nuo tėvų buvo slepiama žinia apie 2001 m. miesto savivaldybės Tarybos priimtą sprendimą reorganizuoti mokyklų tinklą. Mokyklų vadovus tenkina dabartinė padėtis, nes jų atlyginimas priklauso nuo mokinių skaičiaus, tad jie skatina nostalgišką tėvų nuostatą "Kuo blogos vidurinės mokyklos?".
Pasak švietimo pareigūnų, vidurinių mokyklų sistema jau atgyveno: didelėse, dviem pamainomis dirbančiose mokyklose nebelieka nei individualaus dėmesio kiekvienam mokiniui, nei ugdymo kokybės. Dėl pastarosios priežasties išplito korepetitoriavimas - pedagogai uždarbiauja po pamokų dirbdami tą darbą, kurio nespėja atlikti perpildytose klasėse. Tad motyvų stabdyti pertvarką turi ir vadovai, ir patys mokytojai.
"Kodėl vidurinės - blogos?"
Daugelis moksleivių tėvų nežino, kad Klaipėdos mokyklų tinklo pertvarka paremta dar 2001 metais balandžio mėnesį priimtu miesto Tarybos sprendimu. Apie tai tik šią savaitę iš miesto Tarybos nario Rimanto Didžioko sužinojo ir "Smeltės" vidurinės mokyklos moksleivių tėvų bendruomenė.
Vakar "Smeltės" vidurinės mokyklos tėvai miesto Tarybai bei merui įteikė raštą, kuriame prašo, kad šios mokyklos struktūra Klaipėdos mokyklų tinklo pertvarkos metu nesikeistų. Planus mieste nepalikti nė vienos vidurinės mokyklos jie vadina absurdiškais.
Politikas palaiko tėvų siekį
Pirmadienį "Smeltės" mokyklos mokinių tėvai organizavo susirinkimą, į kurį pakvietė ir miesto savivaldybės Tarybos narį R. Didžioką. Tėvai kalbėjo apie norą išlaikyti senąją mokyklos struktūrą ir klausė politiko, ką jiems reikėtų daryti.
R. Didžiokas patarė nusiųsti Švietimo skyriui savo pasiūlymą, bei pirmu punktu taip ir parašyti - palikti mokyklą nereformuotą. Jis teigė suprantąs tėvų norą išlaikyti vidurinę mokyklą ir jiems pritariąs. Politikas ragino tėvus nenuleisti rankų, sakydamas, kad ir Taryboje yra nemažai narių, palaikančių jų pusę. Be to, priminė jis, pastarosios sprendimai taip pat gali būti apskundžiami teismui. R. Didžiokas pilnutėlei salei papasakojo ir savo, kaip Vytauto Didžiojo gimnazijos tėvų komiteto pirmininko patirtį, kai pastaroji įstaiga kovojo dėl savo statuso išlaikymo.
"Jau tada raginau mokyklų vadovus paremti mus, sakiau, kad ir jų eilė ateis. Tačiau dauguma mokyklų vadovų, matyt, nedrįsta savo nuomonės sakyti viešai", - kalbėjo R. Didžiokas. Jis teigė kol kas neišgirdęs įtikinančių argumentų, kodėl reikia naikinti puikiai dirbančias mokyklas, o jei iš pertvarkos tikimasi išlošti ką nors finansiškai, esą - tai prastas argumentas.
Viskas nuspręsta iš anksto?
"Sugriovėme kolūkius, sugriovėme kultūrą, dabar ir iki vaikų švietimo priėjome. Jeigu dabar tylėsime, ar neatsitiks taip, kad po dešimties metų verksime klaidą padarę?", - ragino tėvus kovoti viena iš susitikimo organizatorių Elena Šalkauskienė.
Didelė naujiena tėvams buvo žinia, jog visa pertvarka grindžiama dar 2001 metais priimtu ankstesnės miesto Tarybos sprendimu, kurį parodė R. Didžiokas. Sumišę tėvai klausė - tai kam tada iš viso reikėjo neseniai pasibaigusių viešųjų plano svarstymų ir kodėl su visuomene nebuvo tartasi prieš tris metus? "Kokia nauda iš svarstymų šiandien, negaliu atsakyti, o tada tiesiog nebuvo tradicijos tartis", - atsakė R. Didžiokas.
Konsultacijose atsakymų nesulaukia
Susirinkimo metu tėvai uždavė nemaža klausimų, į kuriuos atsakymų negavo viešųjų konsultacijų metu: kodėl reformuojamos gerai dirbančios mokyklos, kur dėtis gabiesiems vaikams, jei gimnazijos tapo prieinamos visiems, kam reikalingi viešieji svarstymai, jei, jų teigimu, viskas nuspręsta iš anksto ir kt.
"Gal mes daug ko nežinome, gal išties ta reforma nėra tokia bloga? Bet tada tegu Švietimo skyrius mus įtikina, kad esame neteisūs. Kodėl jo specialistai su mumis nekalba?", - svarstė tėvai.
Mokyklų vadovai nepakankamai informuoja tėvus
Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė vakar teigė, kad artimiausiomis dienomis skyriaus specialistai eis į mokyklas, nepritariančias reformai ir patys tiesiogiai bendraus su tėvais bei pedagogais. V. Kazakauskienė nustebo, kad apie 2001 m. priimtą miesto tarybos sprendimą reorganizuoti mokyklų tinklą tėvai nieko nežino. "Informacijos sklaidos modelis yra toks - apie naujoves mes informuojame mokyklų vadovus, o šie - tėvus. Todėl keista, kad iki šiol tėvai apie minėtą sprendimą nieko nežinojo", - teigė ji.
V. Kazakauskienė paaiškino, kad viešieji siūlymai reikalingi galutinai nuspręsti konkrečių mokyklų struktūrą, pertvarkos laiką ir kol kas dar niekas nėra nuspręsta.
Atestatai niekuo nesiskiria
"Smeltės" moksleivių tėvų švietimo pareigūnams adresavo tiesų klausimą: kuo šiandien skiriasi gimnazija nuo vidurinės mokyklos ir kur dėtis gabiesiems vaikams? V. Kazakauskienės teigimu, išties šiandien ir baigusiųjų gimnazijas, ir vidurines, ir profesinio ugdymo mokyklas, brandos atestatai niekuo nesiskiria, tačiau, akcentavo ji, tokia yra Vyriausybės politika.
"Skiriasi tik atestatuose įrašyti įvertinimai ar kursų lygiai. Per tai ir yra sprendžiama gabiųjų vaikų problema", - sakė specialistė. V. Kazakauskienė informavo, kad kai kuriose uostamiesčio gimnazijose ruošiamasi steigti bakalaureato klases, kuriose ypatingai gabūs vaikai visus dalykus galės mokytis kuria nors užsienio kalba.V. Kazakauskienė akcentavo, kad gabieji mokiniai ir toliau mokosi gimnazijoje. Be to, galimybę diferencijuoti ugdymo turinį, formas, būdus, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus, sudaro ir profilinis mokymasis.
"Vaikas renkasi, kokiu lygiu jam mokytis - ar bendruoju, ar aukštesniuoju, renkasi profilį - realinį ar humanitarinį, vienoje klasėje dirba keli mokytojai - štai koks yra tikrasis profilinio mokymo modelis. Šiandien mokyklose tokio pasirinkimo galimybės nėra, nes yra mažai klasių ir neįmanoma vaikų grupuoti. Be to, neužtenka ir patalpų. Dėl to, kad šiandien vidurinėse mokyklose yra po tris ar dar mažiau paralelių klasių, ir atsitinka taip, kad vaikas, kaip mes sakome, "suprofiliuojamas" ir neturi pasirinkimo. Vadinasi, pažeidžiamos vaiko teisės", - sakė ji.
"Pertvarkos pristabdymas davė neigiamų rezultatų"
Dar vienas tėvus dominantis klausimas: kokiais kriterijais vadovaujantis ruošiamasi vienų vidurinių mokyklų struktūrą keisti į gimnazijų, o kitų - į pagrindinės mokyklos? V. Kazakevičienė teigia, kad prieš įgydama tam tikrą statusą, kiekviena įstaiga dar turės būti akredituota: "Niekas tų mokyklų dar nepaverčia gimnazija ar pagrindine - yra tiktai siūlymai. Be to, kas sakė, kad pagrindinė mokykla yra prasta mokykla?".
Švietimo skyriaus specialistė neneigia, kad pagrindinėse mokyklose šiandien problemų yra užtektinai, tačiau, sako V. Kazakauskienė, taip yra todėl, kad pastarosios šiandien atsidūrusios nelygioje konkurencinėje kovoje su vidurinėmis.
Žinia, minėtas palaipsnis vidurinių mokyklų virsmas į pagrindines ar gimnazijas (paremtas 2001 m. priimtu mokyklų tinklo pertvarkos projektu), kilus visuomenės pasipriešinimui, sustojo. Anot V. Kazakauskienės, šis stabtelėjimas ir tapo priežastimi dalies tų negatyvių reiškinių, kurie šiandien vyksta pagrindinėse mokyklose. "Šiandien tėvai renkasi ne mokyklą, o jos struktūrą. Jie inertiškai laikosi tų pačių nuostatų - patys baigė vidurines, turi gerus darbus, vadinasi ir jų vaikai turi baigti vidurines. Tačiau pamirštama, kad sovietmečiu nebuvo daugybės alternatyvų, kurios yra siūlomos šiandien", - sakė V. Kazakauskienė. Ji akcentavo, kad šiandien baigiantiems mokyklas jau teks konkuruoti su kitų Europos šalių jaunimu, baigusiu modernias mokyklas.
V. Kazakauskienės teigimu, jei mieste liktų tik pagrindinės mokyklos ir gimnazijos, visiems moksleiviams būtų sudarytos lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. "Visi vaikai - gabūs ir negabūs, socialiai apleisti ir neapleisti - mokysis vienoje mokykloje. Ir visiems bus sudarytos vienodos sąlygos. Nebeliks elitiškumo principo. Šis principas išliks tik profiliniame mokyme gabiesiems vaikams, bet tikrai ne dėl jų socialinės padėties. Tai ir yra lygios galimybės, kai kiekvienam duodama pagal gebėjimus, poreikius. Bet ne lygiava, kaip kai kurie traktuoja. Lygiavos principas buvo sovietmečiu", - aiškino V. Kazakauskienė.
Kodėl reforma vyksta būtent mūsų mieste?, - klausia tėvai. V. Kazakevičienės teigimu, mokyklų pertvarkos projekte dalyvauja 6 šalies savivaldybės (buvo pateiktos 36 paraiškos). O Klaipėda į šį sąrašą šalia Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir kitų savivaldybių pateko dėl to, kad uostamiesčio mokyklų tinklas šiuo metu yra labiausiai nesutvarkytas.
"Vidurinės mokyklos sistemoje vaikas nebranginamas"
V. Kazakauskienė įsitikinusi, kad vidurinių mokyklų sistema jau yra atgyvenusi, o tėvų nuostatą išlaikyti šias mokyklas įtakoja mokyklų vadovai. "Vadovai tuo suinteresuoti - kuo daugiau mokykloje mokinių, tuo didesnį atlyginimą gauna vadovas. Bendraudama su moksleiviais išgirdau, kad mokytojai kartais net ragina vaikus pasilikti mokykloje, pažadėdami jiems geresnius pažymius nei gautų gimnazijoje. O juk paskui tam vaikui reikės laikyti valstybinius egzaminus ir konkuruoti su visos Respublikos vaikais, nesvarbu, kur jis mokėsi..." ", - klausė V. Kazakauskienė. Anot jos, juokinga klausytis tų, kurie sako - palikime vidurines mokyklas, o uždarykime pagrindines, kurios nesurenka vaikų. "Vidurinėse, kur daug vaikų, ar labai mokytojui rūpi individuali pagalba kiekvienam vaikui? Galime laikyti dideles mokyklas, antras pamainas palikti, bet kur tada dėmesys vaikui? ", - tokiu požiūriu stebėjosi ji.
Vidurinėse mokyklose 5-8 klasių mokiniai dažniausiai būna mokytojų užmiršti, - sako Švietimo skyriaus specialistai. "Skirtingai nei gimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje, vidurinėse mokyklose mokytojai dirba ir su penktokais, ir su dvyliktokais. Ir dažnai jiems labiau rūpi dvyliktoko egzaminai, nei penktokas - atrodo, jie dar gali palaukti. Tačiau vaikams pasidaro neįdomu mokytis. Todėl jie pradeda mokyklą epizodiškai lankyti, o vieną dieną ir visai iškrenta iš sistemos, kurioje nėra branginamas", - vidurines mokyklas kritikavo V. Kazakauskienė.
Anot jos, tokį reiškinį atskleidžia ir reprezentaciniai vidurinių mokyklų renginiai, kuomet miesto valdžia dažniausiai išvysta vyriausiųjų klasių bei pradinukų pasirodymus. "O paaugliai - nepatogūs. Jiems pasakoma, kad iš viso neateitų į renginį - neduok Dieve, nusikeiks garsiai...", - kalbėjo V. Kazakauskienė.
Tėvų bėdojimus, kad šalia mokyklos gyvenantiems vaikams nuo šiol teks eiti į toliau esančias nuo namų ir laisvų pamokų metu vaikai nebegalės parbėgti namo pavalgyti, atsiras papildomų išlaidų kelionei apmokėti, V. Kazakauskienė vadina nerimtais: "Strateginėse nuostatose yra nurodyta, kad vaiko kelionė į pagrindinę mokyklą neturi trukti ilgiau nei pusvalandį, o į gimnaziją - ne ilgiau nei 1 valandą. Todėl nemanau, kad bus problemų. Be to, remiantis Švietimo ministro įsakymu, per savaitę vienas mokinys negali turėti daugiau nei 3 langus. Jei laisvų pamokų yra daugiau, vadinasi mokykloje yra ugdymo proceso pažeidimų".
Dar viena didelė problema, klestinti šiandieninėje miesto švietimo sistemoje - korepetitoriavimas. Anot V. Kazakauskienės, visais laikais buvo ir bus tėvų, kurie samdo savo vaikams mokytojus papildomam mokymui. Tačiau šiuo metu mokytojai samdomi, anot jos, elementariai pamokų ruošai. "Kartais tie patys mokytojai po pamokų už pinigus moko vaikus tik dėl to, kad per pamokas didelėms klasėms visko išaiškinti nesugeba", - sako ji.
V. Kazakauskienės teigimu, nereikėtų pamiršti ir apie pinigus. "Kai kas mano, kad reforma norima sutaupyti pinigų. Tačiau kalbame ne apie taupymą, o apie efektyvesnį tų pačių lėšų naudojimą. Vien šiais mokslo metais dėl tuščiai finansuojamų vietų bus iššvaistyta virš 1 milijono 704 tūkstančių litų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos pertvarkos dėka galėsime investuoti į švietimą", - teigė ji. Kalbėdama apie lėšų veiksmingumą V. Kazakauskienė nurodė ir mažiau matomą pavyzdį: "Įsivaizduokite, kiek reikėtų lėšų, norint visose 17 vidurinių mokyklų įrengti modernias laboratorijas, būtinas 9-12 klasių moksleivių darbui. Kiekvienoje mokykloje jomis naudosis maždaug 150-200 moksleivių. Investavus į gimnazijas, kiekvienoje iš jų tais pačiais pinigais naudotųsi 700-900 vyresniosios grandies moksleivių".
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
