Suplonėję leidiniai ir išaugę PVM, spausdinimo, pristatymo paslaugų kainos, kritę tiražai ir sumažėjusios reklamos apimtys... Nedžiuginanti prognozė: „Jei nieko nekeisime, išliks stipriausi, bet nebūtinai kokybiškiausi leidiniai“...
Ar mažesnis PVM – vienintelis vaistas, kuris padės spaudai atsitiesti po sunkmečio? Daliai Grybauskaitei užsiminus, kad krizei traukiantis galima būtų palengvinti PVM naštą socialiai jautrioms paslaugoms ir prekėms, tarp jų ir spaudai, „Balsas.lt“ redakcijoje apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Jurgis Razma ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė.
R. Navickienė priminė, kad kitose verslo srityse PVM išaugo tik 2 proc., o spaudai – keturis kartus: nuo 5 iki 21 proc. taip pat išaugo mokesčiai, mokami nuo autorinių honorarų, o pašto įkainiai už spaudos pristatymą miestuose regioniniams leidiniams išaugo 50, kaimo vietovėje – net 70 proc. „Leidėjams teko sunki dalia – ieškant būdų užkamšyti spragas reikėjo atleisti dalį žmonių, mažinti spaudos lankus, bloginti sąlygas darbuotojams,“– kalbėjo ji.
J. Razma pripažino, kad mokesčių klausimai yra tokia sritis, kurioje galioja nerašyta taisyklė – kokia bebūtų koalicija, sprendžiant šiuos klausimus ji stengiasi palaikyti vyriausybės poziciją, ypač sunkmečiu, kai reikia suvaldyti krizę. „Aš pats, kai buvo svarstymas, balsavau, kad liktų tam tikros lengvatos, bet vyriausybė gynė principą, kad neturi būti išimčių,“ – prisiminė jis. J. Razma
Pašnekovai priminė, kad 2009 m. pajamos iš reklamos sumenko 40 proc., 2010 m. įvairiais skaičiavimais dar 20-30 proc. Sudėtingiausia situacija susiklostė regioninėje spaudoje: jai tekusios mokesčių naštos išmokos iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo negalėjo amortizuoti, nes buvo per menkos.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė sakė, kad laikraščių leidimas – specifinis verslas, kurio misija informuoti visuomenę. „Pernai Lietuvos leidėjams laikraščių pristatymo išlaidoms kompensuoti buvo skirtas milijonas, o Latvija skyrė 16 mln., Estija – 21 mln.“, – lygino R. Navickienė, suskaičiavusi, kad 2010 m. leidėjams buvo kompensuota 12,56 proc. patirtų išlaidų pristatant leidinius į kaimą. O Seimo narys J. Razma pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, kurie atskleidė, kad iš leidybos surenkama nedaug PVM.
„Duomenys, kuriuos aš gavau iš Mokesčių inspekcijos, rodo, kad PVM iš leidybos 2010 m. surinkta 18 mln. Lt. Panaši suma – 20 mln. Lt buvo 2009 m., o 2008 m. buvo 24 mln. Lt. Jeigu PVM nebūtų padidintas, būtų surinkta tik apie 7-8 gal mln. lt. Tai nėra tokie dideli skaičiai, kad būtų labai jautru biudžeto visumai,“ – sakė jis.
R. Navickienė diskusijoje pabrėžė, kad regionuose, ypač kaime, spaudos vaidmuo buvo ir išliks itin didelis.
„Kaime vietinė spauda yra antra po kunigo. Žmonės eina į bažnyčią, paskui perka laikraštį. Arba skolinasi iš kaimyno ir skaito. Dauguma leidėjų yra ir akcininkai, žurnalistai, juos visi pažįsta, todėl jie jaučia didelę atsakomybę“,– aiškino ji ir apgailestavo, kad laikraštis kai kam jau tampa prabangos preke.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė sakė, kad žurnalistai ir leidėjai neprašo išskirtinių sąlygų – tik tokių, kokios yra daugelyje ES šalių. Anot jos, jeigu iki 5-10 proc. būtų sumažintas PVM, o valstybė realiai kompensuotų išaugusias spaudos pristatymo į kaimą išlaidas, regioniniai leidiniai turėtų normalias sąlygas darbui ir kūrybai, o ne tik egzistuotų.
„Aš tikiuosi, kad šį rudenį galėsime jautriai išnagrinėsim spaudos mokestinę situaciją. Mėginsiu kalbėtis valdančioje koalicijoje, gal yra pagrindas atskirti kitus verslus kaip materialių vertybių gamintojus ir spaudą – kaip dvasinių vertybių gamintoją“, – svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys J. Razma, pripažindamas, kad koks bebūtų sprendimas, jis bus ne tik ekonominis, bet ir politinis.
