Grasinimai, grobimai, gaisrai ir mirtys... Ar gali būti, kad kažkas Elektrėnų savivaldybėje ir už jos ribų į purvą įklimpo taip giliai, kad nežudyti jau nebegali?
Taip mąsto Elena ir Vytas Čižiai, prieš keletą metų palaidoję dukrą Rūtą. Kartu su mama į tą patį karstą buvo paguldyta ir nespėjusi pasaulio išvysti pirmagimė Dilanutė.
Besiruošiančią bet kurią akimirką gimdyti Rūtą kilpoje rado jos vyras Edmundas. Tai buvo pirmoji nelaimė (o gal – nusikaltimas), po kurios prasidėjo sunkiai paaiškinamų įvykių virtinė. Kai Rūtos tėvai ėmė domėtis, kas ką žino apie paskutines jų dukros dienas ir valandas, atsirado liudininkų, kurie savo ausimis girdėjo barnio triukšmą Rūtos bute lemtingąją dieną. Buvo ir tokių, kurie neva sužinojo, kas ir kaip pasmaugė jauną moterį.
Tačiau vos tik spėjus policijai atnaujinti tyrimą dėl Rūtos mirties, vienas po kito liudininkai nutils. Vieni – sudegę gyvi, kiti – prigrasinti ir sutrikę.
Nejau visas šis pragaras užvirė vien tam, kad būtų galima paslėpti tikruosius Rūtos Titienės mirties pėdsakus? Ar įmanoma surasti paslaptingų mirčių kaltininkus? Apie tai – laidoje „Abipus sienos“, 19.40 val., per LNK.
