Jei priklausote vyresnei vairuotojų kartai, tikriausiai gerai prisimenate laikus, kai karbiuratorius buvo neatsiejama benzininių variklių dalis. Tuo tarpu tiems, kurie su šia technologija nėra susidūrę, – karbiuratorius reguliavo degalų ir oro mišinio sudėtį.
Kadangi ši sistema veikė mechaniškai, bet kokie oro sąlygų ar važiavimo režimo pokyčiai reikalaudavo kruopštaus reguliavimo. Tai gali atrodyti kaip romantiškas užsiėmimas, tačiau iš tikrųjų dažnas karbiuratoriaus derinimas buvo neišvengiama rutina, kuri neretai varė vairuotojus iš proto.
Kai rinkoje pasirodė kompiuterizuotos kuro įpurškimo sistemos, mechaniškai valdomi karbiuratoriai buvo palaipsniui išstumti dėl jų mažesnio efektyvumo ir sudėtingesnės priežiūros. Galiausiai, 1992 m. Europos ekonominė bendrija (EEC) – dabartinės Europos Sąjungos pirmtakė – oficialiai uždraudė karbiuratorius naujuose automobiliuose, siekdama sumažinti taršą ir padidinti degalų naudojimo efektyvumą.
„Lada“ vėl pradės gaminti senoviškus variklius
„Telegram“ kanalas „No Limits“ pranešė, kad Rusijos automobilių gamintojas „AvtoVAZ“ (mums geriau žinomas kaip „Lada“), atnaujino karbiuratorių turinčių benzininių variklių gamybą. Tačiau jie nėra skirti naujiems modeliams.
Pranešama, kad šie varikliai bus skirti senesniems „Lada“ modeliams, tokiems kaip 2103 ar 2108. Kadangi antrinėje rinkoje šių automobilių paklausa išlieka stabili, o jų gamybai nereikia importuojamų komponentų, kurių trūkumas pastaruoju metu tapo rimtu iššūkiu Rusijos automobilių pramonei, tai tampa ganėtinai lengvu būdu užtikrinti stabilesnes gamintojo pajamas.
Kadangi variklių konstrukcija yra nesudėtinga, tai atsispindi ir jų kainose. Naujas keturių cilindrų variklis, skirtas 2103 modeliui, kainuoja apie 110 000 rublių (apie 1 077 eurus).
„Lada Oka“ modeliui skirtas variklis – dar pigesnis. Jo kaina siekia 90 000 rublių (apie 880 eurų). Tuo tarpu modernesniam „Lada 110“ modeliui skirtas agregatas atsieis 130 000 rublių (apie 1 270 eurų).
Sėkmingas pavyzdys – Japonijoje
Panašaus pobūdžio sprendimai nėra naujiena. Kai kurie Japonijos automobilių gamintojai jau anksčiau ėmėsi panašios praktikos.
Tokie legendiniai modeliai kaip „Honda NSX“, „Mazda RX-7“, „Nissan Skyline GT-R“ ir „Toyota Supra“ turi ištikimas gerbėjų bendruomenes visame pasaulyje.
Daugelis šių automobilių entuziastų nė neplanuoja jų parduoti, todėl galimybė įsigyti naujas originalias dalis leidžia išlaikyti ne tik jų vertę, bet ir nepriekaištingą techninę būklę.
