150-ties valstybių lyderiai, kartu su tūkstančiais atstovų iš beveik 200-tų šalių, 20-tą kartą susitinka Paryžiuje ir bando parengti bendrą planą, kuris yra skirtas klimato kaitai kontroliuoti ir užbėgti galimoms katastrofoms už akių.
Mokslininkai, kurį laiką žinojo, kad klimato problema, esanti mūsų kartos rankose, yra rimta, tačiau naujausiose ataskaitose matyti, kad net kraštutiniai spėjimai tikriausiai nepakankamai įvertino problemos apimtį. Žinoma, kiekviena šalis klimato kaitą pajaus skirtingais būdais.
„Eco-Experts“, remdamiesi „Notre Dame Global Adaptation“ (ND-Gain) indekso duomenimis, birželio mėnesį sukūrė išsamų žemėlapį su duomenimis. Jame pateikta, kurios šalys geriausiai pasirengusios prisitaikyti prie klimato atšilimo. Nors žemėlapiuose pateikiama išplėsta perspektyva, kas vyks visame pasaulyje, kuomet Žemė sušils, tačiau yra keletas aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, o ne aklai pasitikėti žemėlapiu, kaip rašoma independent.
Visų pirma, žemėlapis yra pagrįstas reitingais, o ne išsamiais kiekvienos šalies vertinimais. Kitaip tariant, geriausiai įvertinamos šalys yra tokios todėl, nes jos lyginamos su šalimis, kurioms taip gerai nesiseka.
Žemėlapis rodo duomenis tik bendru šalies lygiu. Todėl visose konkrečiose valstybėse, regionuose, ar miestuose esantys duomenys gali skirtis. Pavyzdžiui, JAV yra yra gana aukštai šiame reitinge, nors tam tikros šalies dalys yra daug mažiau pasirengusios kovoti su klimato kaita, įskaitant Majamį ir Niujorką.
Pažengusios šalys yra išvysčiusios kur kas daugiau infrastruktūros, tam kad galėtų prisitaikyti prie šylančio klimato. Vyriausybė gali priversti žmones pakrančių miestuose, pavyzdžiui, Majamio paplūdimyje, persikelti į toliau nuo pakrantės esančius miestus, taip pat sukurti naujus oro uostus ir tranzito centrus arčiau šalies centro. Žemėlapis atspindi šalių galimybes tai padaryti.
