Be masiškumo sporte nebus aukštų rezultatų ir profesionaliame lygmenyje, todėl masiškumas turėtų būti prioritetinė veiklos kryptis, taip teigia Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas.
Pirmadienį LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, susitikęs su žiniasklaidos atstovais, aptarė Europos ir Lietuvos futbolo naujienas.
Susitikimui temas padiktavo praėjusią savaitę vykęs Europos futbolo sąjungos (UEFA) vykdomojo komiteto, kurio narys yra ir LFF vadovas, posėdis.
Daugiausiai žiniasklaidos atstovų dėmesio sulaukė masinio futbolo tema, kuri šiuo metu įvardijama ir kaip LFF prioritetas. Tai ir rengiamos Lietuvos futbolo strategijos pagrindas. Beje, įvertinant LFF pasiekimus skatinant futbolo masiškumą, UEFA vykdomojo komiteto posėdyje Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie UEFA "Grassroots" (masinio, neprofesionalaus futbolo) chartijos.
"Europoje suprantama, kad be masiškumo nebus aukštų rezultatų ir profesionaliame lygmenyje. Deja, Lietuvoje valdžios vyrams ir moterims tokio požiūrio dar labai trūksta arba jo nematyti darbuose. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama olimpiečiams, rezultatų įvertinimui, tačiau beveik nesirūpinama pamainos auginimu. Jeigu artimiausiu metu ši užsilikusi tarybinė sistema nebus pakeista, po kelerių metų nebebus kam skirti premijų už rezultatus", - sakė L. Varanavičius.
LFF vadovo teigimu, bendrojoje sporto sistemoje masinis sportas Lietuvoje negaudavo deramo įvertinimo ir sporto mokyklos nebuvo skatinamos pritraukti kuo daugiau vaikų. Masiškumo skatinimas - prioritetinė LFF veiklos kryptis, be to, L. Varanavičius pareiškė, kad valstybė taip pat turi prisidėti prie šio tikslo siekimo.
Anot LFF prezidento, viena aktualiausių problemų - pasenusi lėšų skirstymo sistema sporto mokykloms. Šiuo metu išgyventi gali nebent valstybinės sporto mokyklos, nors vaikus rengia ne vien jos.
"Kartu su kitomis sporto federacijomis inicijavome sporto įstatymo parengimą, kuris dabar laukia savo eilės Seime. Jo principas - pinigų krepšelis popamokinei veiklai. Tokiu būdu vaikas pats galės pasirinkti, kur jam geriau sportuoti ir ten "nusinešti" savo pinigų krepšelį. Reikia, kad vaikai sportuotų - krepšinį, futbolą, karatė - jau ne taip svarbu, nes sportuojantis vaikas pats atsirinks sporto šakas, svarbiausia, kad jis parodytų susidomėjimą", - kalbėjo LFF vadovas.
LFF šiuo metu vykdo devynias masinio futbolo programas. Prieš penkerius metus futbolu užsiimančių vaikų buvo vos 1000, šiandien jų - 20 tūkstančių, kitais metais planuojama, kad šis skaičius augs iki 30 tūkstančių.
"Siekiame, kad bent 2 procentai šalies gyventojų užsiimtų futbolu. Tai mūsų pagrindinis tikslas šiuo metu ir rengiamos futbolo strategijos pagrindas. Vėliau jau galėsime kalbėti ir apie rezultatus", - sakė L. Varanavičius.
Pasak LFF prezidento, pagal futbolo masiškumo plėtojimą Lietuva Europoje galėtų užimti 20-ąją vietą. Siekiant kuo aukštesnio UEFA įvertinimo, reikia vykdyti specialias atskiras programas neįgaliųjų futbolui vystyti, tačiau, anot L. Varanavičiaus, neįgaliųjų sportui Lietuvoje nėra skiriamas deramas dėmesys. LFF atstovai kartu su Lietuvos neįgaliųjų organizacijų nariais ketina parengti keletą programų.
Rugsėjo 14-15 dienomis vykusio UEFA vykdomojo komiteto posėdžio metu daugiausiai diskutuota dėl "Kilnaus finansinio elgesio" koncepcijos bei licencijavimo taisyklių, susijusių su finansine klubų padėtimi, keitimo.
L. Varanavičiaus teigimu, ši sistema bus privaloma visiems klubams, kurie žais UEFA rengiamuose turnyruose, jau nuo 2012 metų.
"Kilnaus finansinio elgesio" sistemos esmė paprasta - klubai galės išleisti tik tiek, kiek uždirbs. Taip pat bus reguliuojamas pirktų ar išnuomotų žaidėjų skaičius. Vienintelė išlyga bus taikoma investuojant į klubo infrastruktūros gerinimą bei vaikų ir jaunimo ugdymą. Toks sprendimas priimtas žvelgiant į futbolą kaip į verslą", - sakė L. Varanavičius.
Pagal naująją sistemą, net ir klubų savininkų suteikti pinigai bus laikomi išorine investicija, o ne klubų uždirbtais pinigais.
Pasak LFF vadovo, tik kas ketvirtas Europos klubas turi savo stadioną, o kas trečias - treniruočių bazes. Daugelis klubų buvo priversti parduoti bazes, siekdami grąžinti skolas.
L. Varanavičiaus teigimu, ši sistema nebus atskiras taisyklių rinkinys, bet papildys egzistuojančią licencijavimo tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu (iki 2012 metų) tam tikri jos elementai jau bus ir Lietuvoje.
"Artimiausiu metu rinksimės su klubais ir tarsimės, kokias šios sistemos dalis galėtume įtraukti į savo licencijavimo tvarką. Turiu pastebėti, jog Europoje dauguma klubų pritaria šiai finansinei priežiūrai. Tokiu būdu konkuravimas vyks labiau sportiniu principu, o ne finansiniu - pasitraukus aktyviam rėmėjui klubas išvengs tiesioginės bankroto grėsmės", - pareiškė LFF vadovas.
"Kilnaus finansinio elgesio" sistemos įgyvendinimą Europos šalyse prižiūrės nacionalinės federacijos. Nors nėra numatyta konkrečių sankcijų už sistemos reikalavimų nevykdymą (jas turėtų nustatyti nacionalinės federacijos), tačiau reikalavimų nesilaikantys klubai negalės dalyvauti Europos taurių turnyruose. UEFA rekomendavo klubų finansinį patikrinimą rengti ne vieną, o kelis kartus per metus.
UEFA vykdomojo komiteto posėdyje aptarti ir 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos bei finalinio turnyrų nuostatų ir taisyklių pakeitimai. Esminis pakeitimas - traukiant burtus šalys bus suskirstytos į šešis krepšelius pagal pajėgumą. Atrankos varžybose bus šešios grupės po šešias komandas ir trys grupės po penkias ekipas. Pagal preliminarų suskirstymą, Lietuva pateko į ketvirtąjį krepšelį kartu su Austrija, Latvija, Baltarusija, Slovėnija, Belgija, Velsu, Makedonija ir Albanija. Pasibaigus 2010 metų pasaulio čempionato atrankos varžyboms krepšelių sudėtis gali keistis.
Taip pat tikėtina, kad 2012 metais Europos čempionatą bus galima stebėti trimatėje erdvėje.
"JAV sporto varžybas jau metus galima stebėti trimatėje erdvėje. Ši galimybė svarstoma ir UEFA. Nors sąjunga turi visas technines galimybes tokioms transliacijoms, tačiau buvo diskutuojama, kaip reikėtų rodyti varžybas. Aišku, įspūdinga, kai futbolo varžybų stebėjimą galima rinktis iš žaidėjo, teisėjo ar trenerio pozicijos. Tai visiškai įmanoma, tačiau Lietuvai tai dar toloka, juk kai kurias rungtynes vos sugebame apskritai nufilmuoti", - pasakojo L. Varanavičius.
Daugiau kaip valandą trukęs susitikimas su žurnalistais baigėsi diskusija dėl Lietuvos futbolo rinktinės rezultatų 2010 metų planetos pirmenybių atrankos varžybose bei dėl nacionalinės komandos trenerio portugalo Jose Couceiro ateities. Šie klausimai bus sprendžiami rugsėjo 30 dieną vyksiančiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje.
"Trenerį skiria ir atleidžia ne federacijos prezidentas, o vykdomojo komiteto nariai bendru sutarimu. Rinktinės trenerio klausimas yra svarstomas ir sprendimas bus priimtas rugsėjo 30 dieną. Tegaliu pakartoti Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto žodžius, kad rinktinei trūko tik "gulbės pieno". Šiai rinktinei nebuvo gailima nieko, tačiau rezultatai nuvylė. Rinktinei per atrankos ciklą metams skiriama apie 2,5 mln. litų. Rinktinė turėjo viską, ko prašė. Premijos už rungtynes buvo mokamos, nors pinigų nebuvo", - kalbėjo L. Varanavičius.
"Niekada nelaikiau savęs futbolo specialistu, nebuvau treneriu ir negaliu vertinti rinktinės pasirodymo iš trenerio pozicijų. Galiu pasakyti, kad pirmieji rezultatai atėjus naujajam treneriui buvo virš mūsų galimybių. Nugalėti Rumuniją išvykoje 3:0 pavyko nedaug kam. Galiu pareikšti pretenzijas treneriui už tai, kad išbandęs tiek daug žaidėjų treniruočių stovyklose nenaudojo jų varžybose. Rinktinės rezultatais nesame ir negalime būti patenkinti. Vis dėlto reikia specialistų vertinimo ir bendros diskusijos", - sakė L. Varanavičius.
Nors LFF vadovas nenorėjo atskleisti, ar Jose Couceiro pavyks likti Lietuvos rinktinės trenerio poste, tačiau užsiminė, kad jei treneris pasitrauks iš pareigų, atsarginių variantų, kas galėtų jį pakeisti, yra.
