Policijos tyrėja Lina Lukoševičiūtė džiaugiasi ne tik išsipildžiusia svajone tapti policininke, bet ir įgyvendino kitą slaptą svajonę dainuoti televizijoje, o nuo šiol – ir vaidinti.
Žinojo nuo septintos klasės
Panevėžio policininkus galima išvysti ne tik dirbančius miesto gatvėse ar pačiame komisariate, bet ir televizijos ekrane. Panevėžietė policijos tyrėja Lina Lukoševičiūtė ne vienam jau pažįstama iš „Chorų karų“ projekto.
Čia mergina dainavo Vaidos Genytės vadovaujamame Policijos chore. Šią vasarą mergina sulaukė dar vieno pasiūlymo išbandyti savo jėgas televizijoje – nusifilmuoti realybės dokumentikos seriale „K11: komisarai tiria“.
Nuo mažens dainuojanti ir šokanti mergina pasakoja, kad sprendimas dirbti policijoje nebuvo spontaniškas.
Apie tai svajota ir tikslo siekta ne vienerius metus. Kitą savaitę 24-ąjį gimtadienį švęsianti mergina tikina, kad darbas policijoje domino jau nuo septintos klasės. Ji prisimena tuomet mokykloje įsmukusi į salę, kurioje dvyliktokams pareigūnai pasakojo apie policijos darbą. Išgirsta informacija L. Lukoševičiūtei taip patiko, kad nusprendė savo gyvenimą sieti su šia garbinga profesija.
Ji prisimena, kad iš pradžių aplinkiniams merginos kalbos apie tapimą policininke galbūt atrodžiusios kaip mažos mergaitės užgaida, tačiau ji atkakliai siekė užsibrėžto tikslo ir žinojo, ko norinti. L. Lukoševičiūtė prisimena mokslams, kurių egzaminai buvo svarbūs ateičiai, skyrusi daugiau dėmesio. Iš pirmo karto įstojusi į Mykolo Romerio universitetą Lina sako, kad nepasisekus būtų bandžiusi laimę po metų.
Šį rugpjūtį bus dveji metai, kai panevėžietė dirba policijoje – Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėja.
Tėvai nerimavo dėl tokio dukters pasirinkimo – nesitikėjo, kad jauniausia dukra pasirinks tokį kelią. Pasak L. Lukoševičiūtės, jie baiminosi dėl, atrodytų, nemoteriško darbo, tačiau galiausiai nedraudė dukrai siekti savo svajonės.
Pasak jos, dabar ir tėvai džiaugiasi. Dukra iš karto po mokslų gavo darbą. Šiais laikais, kai baigus studijas sunku susirasti darbą pagal specialybę, tai labai svarbu. Be to, ir užsiėmimas merginai patinka.
Pati L. Lukoševičiūtė taip pat tvirtina nesigailinti pasirinkusi tokią profesiją. Tiesa, gyvenimas susidėliojo kiek kitaip nei tikėjosi. Baigusi mokslus ir grįžusi į gimtąjį miestą L. Lukoševičiūtė teigė labai norėjusi dirbti apylinkės inspektore, tačiau taip susiklostė, kad laisva vieta buvo Kriminalinės policijos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje. Ji prisimena iš pradžių išsigandusi, nes neįsivaizdavusi šio darbo specifikos, o ir apie automobilius mažai ką išmaniusi.
„Tačiau nebebuvo kur dingti“, – juokiasi Lina.
Darbu mergina džiaugiasi. Kolektyvas labai geras. Nuogąstavimai dėl šio darbo jai dabar atrodo juokingi. Mergina prisipažįsta, kad viską iš pradžių įsivaizdavusi visai kitaip. Maniusi, kad dėl automobilių vagysčių reikės visur važinėti, bus visai kitokia darbo specifika.
Bendradarbiai tikėjo labiau
L. Lukoševičiūtės pomėgiai – dainavimas ir šokiai. Baigusi Muzikos mokyklą, daug metų šokusi tautinius ir šiuolaikinius šokius, ji prisipažįsta svajojusi ir apie sceną. Kiek save prisimena, visada dainuodavo.
„Svajodavau patekti ant scenos. Maža sakydavau – pamatysite, aš vis tiek būsiu „telike“, – apie slaptą svajonę sako ji.
Dalyvauti „Chorų karuose“ Lina teigė užsiregistravusi priešpaskutinę registracijos dieną paskatinta bendradarbių. Mergina prisimena, kad bendradarbiai jos pergale labiau tikėję nei ji pati, žinoję, kad pateks į projektą.
Pati maniusi, kad atranka bus tik dėl vaizdo. Tačiau pirmąjį etapą įveikė, po antrojo pakvietė į „Chorų karus“. Ši žinia merginą labai pradžiugino. Ji džiaugėsi turinti gerus bendradarbius, kurie ne tik tikėjo jos jėgomis, bet ir nepriekaištavo dėl vykimo į repeticijas, palaikė kolegę.
„Jie man sakė visą laiką žinoję, kad pateksiu į projektą. Jei ne jie, nebūčiau dalyvavusi“, – dėkinga L. Lukoševičiūtė.
Ji prisimena pirmą kartą stovėjusi prieš tiek daug kamerų ir išmokusi jų nebijoti.
„Pirmąją laidą rankos kojos drebėjo“, – su šypsena prisimena mergina.
Ji džiaugiasi išmokusi atsikratyti šios baimės – tiesiog nekreipti dėmesio į kameras, nežiūrėti į jas. Taip pat teigia supratusi, kad nereikia internete skaityti komentarų. Pareigūnė prisimena, kad skaitydavo juos ir juokdavosi, tačiau pasitaikydavo ir piktų, nepatenkintų žmonių komentarų.
„Pamaniau, kam to reikia“, – sako ji.
Iš projekto Policijos choras iškrito septintas. Linos teigimu, pasirodymai buvę stiprūs, geri, tačiau nebuvo didelio žiūrovų palaikymo.
„Buvo gaila“, – prisipažįsta L. Lukoševičiūtė.
Norėjosi aplenkti Benamių chorą, tačiau nepavyko. Ji teigė girdėjusi ne vieną nuomonę, kad koją pakišo ir dalį publikos simpatijų nubraukė nuo pat pradžių atskleista choristų profesija. Pasak merginos, daugelis vėliau sakė, kad iš pradžių vertėjo likti Paslaptinguoju choru, o atskleisti tiesą apie profesiją būtų buvę geriau po kelių laidų. Tuomet būtų ilgiau išsilaikę ir galbūt net laimėję trečiąją vietą. Spėliota, kad chorui koją pakišo neigiamas dalies visuomenės požiūris į policininkus. Kiek žinoma, ne vienas policijos nemėgsta, pareigūnams tenka išgirsti įvairių priekaištų – kad nieko nedirba, nedaro ir panašiai. Kita vertus, nutikus kokiam įvykiui, kreipiamasi į policiją ir tikimasi geriausio.
„Mes darome viską, kad padėtume žmonėms“, – apie pareigūnus kalba L. Lukoševičiūtė.
Tektų apsispręsti
Dalyvavimas viename televizijos projekte suteikė ir kitokių galimybių. Šiemet merginą pakvietė ir atrinko filmuotis seriale „K11: komisarai tiria“. Išgirdusi tokį pasiūlymą, L. Lukoševičiūtė nusprendė jėgas išbandyti ir vaidindama. Mergina šiuo metu tiesioginėje darbovietėje pasiėmusi nemokamų atostogų. Į darbą grįš tik rugsėjo mėnesį.
Dabar ji intensyviai pluša filmavimo aikštelėje. Serialą sudarys 50 serijų, tačiau neaišku, ar bus vėliau kuriamas tęsinys. Ji teigė nežinanti ir kiek serijų jau nufilmuota. Dirbama itin intensyviai – nuo 9 ryto iki vėlaus vakaro ar net nakties. Merginai dėl serialo teko pakeisti ir įvaizdį – iš blondinės tapti tamsiaplauke.
Jos teigimu, seriale jaučiasi kaip darbe. Tik viskas vyksta gerokai greičiau – vienas nusikaltimas sukeliamas į seriją.
„Nusikaltėliai taip greit neprisipažįsta. Gyvenime taip nebūna“, – šypsosi ji.
Darbe nebūna ir taip, kad kasdien tektų bendrauti su nusikaltėliais.
Pareigūnė sako, kad tėvai itin seka jos darbą televizijoje, skaito informaciją apie dukrą.
„Tiek nesu perskaičiusi kiek jie. Mama labai komentarus skaito“, – sako L. Lukoševičiūtė.
Seriale vaidina ir policijos pareigūnai, ir aktoriai. Pasak merginos, jie vieni kitus papildo. Pavyzdžiui, policininkai suteikia tikroviškumo filmui, nes žino specifinius dalykus, koks žodynas vartojamas policijoje.
Aktoriai pataria dėl vaidybos – kada vaidyba atrodo labai dirbtinai. Darbas policijoje padeda ir filmavimo aikštelėje. Filmuojantiesiems nereikia aiškinti pareigūnams, kaip elgtis tariamoje nusikaltimo vietoje.
Mergina teigia, kad šis darbas jai suteikia ir naudos – bendravimo patirties.
Labiausiai merginai patinka laisvalaikiu ilsėtis, atostogauti su draugais. Dabar ir to laisvo laiko mažoka. Tad laisvą minutę ji stengiasi tik ilsėtis.
„Nieko nesinori, tik ištiesti kojas“, – sako Lina.
Ar ir toliau dalyvaus televizijos projektuose, mergina teigė negalinti pasakyti. Ji prisipažįsta galvojusi apie tai, kas būtų, jei vėl sulauktų kokio pasiūlymo, susijusio su jos pomėgiais – dainavimu, šokiais.
„Labai reikėtų pamąstyti, ką daryti“, – sako ji.
Daiva SAVICKIENĖ
