Pasak A. Anušausko, kalbant apie gynybą, ypatingai svarbus valdžių susikalbėjimas ir ne tik Seimo pozicija, ją išreiškiant įvairiais būdais, rezoliucijomis ar įstatymų pakeitimais, bet ir Prezidentūros, Vyriausybės pozicijos.
Politikas pabrėžė, kad Seime pradėta svarstyti ir bus priimta daug nepaprastai svarbių įstatymų blokų, kurie turės įtakos Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse operacijose. Jis paminėjo tokius įstatymų projektus kaip Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklos įstatymai ir t.t.
„Visos šalys vienaip ar kitaip apibrėžia savo dalyvavimo tarptautinėse operacijose ribas, Seimas taria čia labai svarbų žodį. Bet jeigu mandatavimas dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose Estijoje ir Latvijoje vykdomas kasmet, tai Lietuvoje jis vykdomas kas kelis metus. Dabar svarstymo stadijoje yra tarptautinių operacijų projektas“, – pasakojo A. Anušauskas.
Grėsmės Lietuvai – tos pačios
Jis taip pat akcentavo, kad nors Lietuva ir atrodo pakankamai toli nuo tokių krizinių rajonų kaip Afganistanas, Šiaurės Afrika ir pan., kuriuose aktyviai veikia NATO, tačiau ir mūsų šalis turi tam tikrą regiono specifiką ir nacionalinio saugumo keliamus iššūkius, kurie nėra susiję vien su energetika, bet ir su kariniais aspektais.
Čia pat pranešėjas perėjo prie grėsmių, kylančių iš Rusijos, ir šios kaimyninės šalies augančio karinio aktyvumo Baltijos regione. NSGK pirmininkas piktinosi, kad Rusijos pozicija, neva jos karinis aktyvumas – tai atsakas į NATO valstybių veiksmus, yra kitokia nei realybė ir Rusija turėtų pasaulį matyti labai aiškiai ir nemaskuoti jo.
L. Linkevičius savo ruožtu kalbėjo apie tai, koks turėtų būti Lietuvos indėlis NATO.
Lietuva turi „atidirbti“ už saugumą
„Lietuva neturi ypatingų žmogiškųjų resursų, ar iškasenų, ar energetinių resursų, negalime nustebinti ginkluote, tačiau šioje kolektyvinio žaidimo organizacijoje turime rasti savo specializaciją“, - kalbėjo jis ir kaip pavyzdį pateikė laikrodžio mechanizmą, kuriam reikia nedaug, bet kokybiškų detalių.
Pasak jo, kai esi vienas tarp 28 narių ir turi savo interesus, vis tiek turi kokybiškai atlikti pareigas kaip narys. L. Linkevičius suformulavo mintį, kad norėdami už dyką mėgautis saugumu, kurį mums suteikia narystė NATO, privalome garbingai ir kokybiškai „atidirbti“ prioritetinę NATO darbotvarkę, kurioje šiuo metu pirmoje vietoje puikuojasi misija Afganistane, kurioje Lietuva labai aktyviai dalyvauja.
„Tai tam tikra prasme indėlis ir pagrindas tikėtis ir jaustis ne tik pilnaverčiais diskusijos dalyviais, <...>“, – teigė jis.
L. Linkevičius pabrėžė, kad itin sunku įtikinti, kad gynybai reikia lėšų, tačiau neslėpė džiaugsmo, kad politinių partijų lyderiai jau pripažino, kad narystė NATO – rimtas įsipareigojimas, kurį reikia vykdyti, kitaip bus skeptiškai žiūrima į Lietuvos kaip narės rimtumą. Kol kas Lietuva tarp NATO šalių yra antra nuo galo pagal gynybos išlaidas.
Prastas Lietuvos investicijas į NATO pateisina ir gelbsti misija Afganistane, kuri truks iki 2014 metų. Paklaustas, kaip galima būtų taisyti savo įvaizdį ar pasiteisinti tada, kai Lietuvos karinio kontingento nebeliks Afganistane, L. Linkevičius atsakė, kad tada teks ieškoti kitų nišų ir vaidmenų, kur Lietuva galėtų prisidėti kokybiškai, o ne kiekybiškai.
„Aljansas labai aktyvus visame pasaulyje, jo interesai platūs, galimybių pasireikšti yra labai daug“, – pabrėžė jis.
Ministro pirmininko patarėjas taip pat kalbėjo apie tai, kad gynybos sritis nėra labai populiari tarp žmonių, todėl apie tai visuomenėje nešnekama. Iš vienos pusės, tai gerai, nes reiškia, kad žmonės jaučiasi saugūs. Tačiau, jo nuomone, tai turi įtakos ir politikų pasyvumui šiuo klausimu, nes jie šneka tik apie tai, kas per rinkimus padėtų jiems pelnyti papildomų rinkėjų balsų.
