Su Aurimu, jau įveikusiu daugiau nei 500 kilometrų, kalbamės jam ramiai plaukiant Dunojumi, kai pavyksta pagauti geresnį interneto ryšį. Nors pokalbio metu pasitaiko, kad vienas kito nebegirdime, akimirką palaukiame ir vėl klausausi su kokiu užsidegimu jis pasakoja apie šią patirtį.
„Dabar esu Passau mieste, Vokietijoje, netoli Austrijos sienos. Kol kas visi miesteliai apaugę krūmais, miškais, tai tokios civilizacijos nelabai matyti. Tiesiog plaukiu viena linija tarp miškų.
Šioje atkarpoje yra daug šliuzų, kurie reikalauja daug laiko, nes vieni kilnojasi greičiau, kiti lėčiau. Dėl to būna nemažai laisvo laiko, per kurį taip nieko labai ir nenuveiki“, – pasakoja Aurimas, o fone girdisi vandens teliuškavimas.
Jis sako, kad iš po poilsio ir miego palapinėje išplaukia tarp 10 ir 12 valandos ir baidarėje praleidžia didžiąją dienos dalį, o plaukimas dažniausiai užsibaigia vakare apie 19–21 valandą. Laisvą laiką Aurimas išnaudoja pasistiprinimui maistu arba filmavimui, nes stengiasi užfiksuoti kuo daugiau savo kelionės vaizdų.
Nori oficialiai pagerinti rekordą
Pasakodamas apie kelionę ir rekordo siekimą, Aurimas atskleidžia, kad pirminis jo tikslas iš tiesų buvo kiek kitoks, tačiau sudėtinga situacija dėl viruso visame pasaulyje planus šiek tiek pakoregavo.
„Pirminė idėja buvo perplaukti Misūrio upę Šiaurės Amerikoje. Tada pradėjau domėtis įvairiais rekordais – kokiomis upėmis ir kiek lietuviai yra nuplaukę, kiek nuplaukę baidarėmis. Susiradau, kad dabartinis Lietuvos rekordas yra 600 kilometrų. Pagalvojau, kodėl gi neužfiksavus naujo?
Nuo gruodžio mėnesio intensyviai ruošiausi, ieškojau rėmėjų Misūrio kelionei, bet tada užpuolė pandemija ir Amerikos planai labai greitai nuplaukė. Teko griebtis plano B, kuris buvo Europa, Dunojaus upė“, – sako Aurimas.
Nors 2800 kilometrų, kuriuos baidare planuoja įveikti keliautojas, daugeliui atrodo įspūdingi skaičiai, pats jis to nesureikšmina.
„Man tai atrodo sąlyginai trumpa upė. Misūris būtų buvęs 4000 kilometrų, tai 2800 nėra kažkokie dideli skaičiai. Be to prieš dvejus metus aš perplaukiau Nemuną ir Kuršių marias, gavosi 975 kilometrai, todėl manęs tai negąsdina, – kalba keliautojas. – Jau tada tai buvo toks kaip neoficialus rekordas, bet aš jo nefiksavau, todėl į Lietuvos rekordų knygą jis neįsirašė. Dėl to šitoje kelionėje jau yra daugiau oficialumo ir tie kilometrai bus užfiksuoti.“
Rekordą Aurimas fiksuoja kas kelias dienas rinkdamas įvairiuose miestuose sutiktų žmonių parašus ir pildydamas kelionės žurnalą.
Psichologija svarbiau nei fiziškumas
Aurimas neslepia, kad tokioje kelionėje bene svarbiausias yra psichologinis pasiruošimas. Tačiau jam specialiai to daryti nereikėjo – stiprus charakteris jį lydi kone visą gyvenimą.
„Mano arkliukas yra psichologinis pasiruošimas. Aš su juo lengvai susitvarkau, tai man nebūna bėdų nei sunkiomis akimirkomis, nei dėl to, kad keliauju vienas. Man to pasiruošimo nereikia.
Vienuolika metų sportavau karatė, tai tos disciplinos mano gyvenime visą laiką buvo daug. Šiaip esu toks maksimalistas, siekiantis užbaigti darbą. Kažkaip natūraliai atrodo, kad tai išsiugdė pas mane per tuos metus“, – dalijasi Aurimas.
Fiziniam pasiruošimui jis taip pat neskyrė ypatingo dėmesio – sporto salėje lankėsi tiek, kiek suspėdavo tarp kelionių:
„Šiaip visą laiką sakau, kad kelionėse kūnas adaptuojasi, jis pripranta prie tavo veiksmų, tavo judesių, nes diena iš dienos tavo raumenys žino, ką tu veiksi rytoj. Žmonės labai pervertina tą fizinį pasiruošimą, nors jis net nėra toks būtinas.
Psichologinis pasiruošimas yra svarbesnis, bet pas mane jis ir taip jau gan plieninis, tai galbūt dėl to lengviau ir žiūriu į tas keliones.“
Sunkiausią etapą jau įveikė
Aurimas į kelionę leidosi birželio 23 dieną ir plaukia jau kiek daugiau nei tris savaites. Per jas būta ir sunkesnių akimirkų, tačiau vaikinas mano, kad visa tai liko praeityje ir kuo toliau, tuo viskas bus lengviau.
„Pirmą savaitę Dunojus buvo labai išdžiūvęs, buvo tokių vietų, kur reikėjo tįstis baidarę ant ratukų net po kelis kilometrus, tai tikrai reikalavo jėgų ir laiko. Tuo metu mane ir laikė psichologija, nes buvo tikrai nelengvų momentų.
Tu atvažiuoji plaukti, bet negali to daryti, tau reikia baidarę stumtis, trauktis, tai truputį numuša tą entuziazmą. Bet po truputį ta upė išplatėjo, pagilėjo ir, manau, kad gal net ir sunkiausią etapą visoje kelionėje praplaukiau.
Dabar upė plati, gili, užtvankos su šliuzais, baidarės nereikia tempti į krantą, nereikia tąsytis su ja. Ji su visais daiktais sveria 100 kilogramų, tai tikrai nėra lengva. Dabar belieka irkluoti“, – šypsosi kaunietis.
Jis sako, kad galbūt kokių nors sudėtingumų kils, kai įplaukiant į tokias šalis kaip Kroatija, Vengrija ar Rumunija jam reikės registruotis, tačiau fiziškai sunkiau jau tikrai nebus.
Mąsto pozityviai ir nepraranda geros nuotaikos
Šiuo metu Aurimas vis dar plaukia per Vokietiją, o priešakyje jo dar laukia devynios valstybės. Kelionę jis planuoja užbaigti spalio pabaigoje. Vaikinas sako esantis optimistas ir apie blogiausius scenarijus – baidarės apsivertimą ar pavogimą negalvoja.
„Kol kas dar nedaug turėjau situacijų, kai reikėjo baidarę palikti, bet ateityje, manau, bus daugiau. Kol kas Vokietija yra saugi šalis, manau, kad ir Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bus panašiai, gal tik, pavyzdžiui, Kroatijoje, Serbijoje ar Moldovoje teks savo turtą saugoti intensyviau.
Šiaip tų blogiausių scenarijų aš neprisileidžiu. Žmonės dažnai klausia, ką daryčiau, jei apsiversčiau, bet aš iš karto atsakau, kad nėra tokio plano apsiversti, taip negali būti, todėl aš apie tai net negalvoju. Negaliu apsiversti, nes ir daiktai nuskęstų, ir technika būtų sugadinta, todėl tokių variantų nesvarstau, turbūt esu per didelis optimistas“, – sako Aurimas.
Geros nuotaikos jam nesugadina nei kartais jaučiamas skausmas, nei nudegimai saulėje, kurių jau nepavyko išvengti. Keliautojo negąsdina ir tai, kad jis gana daug laiko praleidžia vienas, priešingai, vienatvė turi savų privalumų:
„Plaukiant galva kartais visai būna tuščia nuo minčių, tiesiog žiūriu į tolį, o kartais mąstau apie kitas keliones, šeimą, draugus, kažkokią buitį – tų temų tikrai yra visokių. Kartais susiskambinu ar susirašau su draugais, bet šiaip vienatvė man tikrai duoda tokio atsipalaidavimo. Mėgaujuosi akimirka, nes manau, kad viskas greitai ir prasiplauks.“
Sulaukia didžiulio palaikymo ir susidomėjimo
Didelę dalį daiktų užima įvairi technika, kurios keliautojas turi su kaupu. Nešiojamasis kompiuteris, telefonas, kameros, dronas, baterijos – visa tai ir dar daugiau keliauja kartu su Aurimu. Jis neslepia, kad techniniai iššūkiai – baterijų įkrovimas ar interneto ryšio pagavimas neretai sukelia ir galvos skausmą.
„Tai visą laiką man kelia daugiausiai nervų, per juos ir žili plaukai atsiranda, – juokiasi keliautojas. – Bet kol kas viskas klostosi pakankamai sėkmingai. Viską pavyksta užsikrauti nuo saulės panelių, kurių turiu tris. Internetas kaip kada – kartais geresnis, kartais prastesnis, bet su juo irgi susiderinu kažkaip.
Vasaros laikotarpiu didelių trukdžių dėl įkrovimo nebus. O kadangi planuoju keliauti iki spalio galo, tai žiūrėsiu, kaip bus rudenį, nes dienos trumpesnės, saulės mažiau. Manau, kad gali tekti stoviniuoti ir vietinėse kavinėse, kur nors arčiau vandens, kad galėčiau pasikrauti.“
Jis kelionę fotografuoja bei filmuoja ir pirmiausia viską įamžina dėl savęs, prisiminimų, kurie džiugins ateityje, o taip pat ir dėl auditorijos, kuri stebi, kaip jam sekasi. Socialiniame tinkle „YouTube“ Aurimo įspūdžius seka beveik 50 tūkstančių žmonių.
„Mane stebintiems žmonėms mano keliami vlogai yra kaip koks realybės išgyvenimo šou. Jau metus kiekvieną dieną įkeliu po vieną vlogą, todėl žmonės turbūt prie to įprato, laukia, kad vakare būtų kas nors iš mano kanalo“, – sako keliautojas.
Ir iš tiesų, daugelis žmonių komentuoja, nekantriai laukia naujų Aurimo įspūdžių, sako, kad jo kelionės sekimas yra tarsi nauja gero serialo serija. Vaikinas atvirai sako, kad tokio didžiulio palaikymo nesitikėjo. Jis sulaukia žinučių ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie siūlo savo pagalbą, kviečia susitikti, lepina keliautoją įvairiausiais skanumynais.
„Aš dalinuosi aktyvia nuoroda, kurią paspaudę žmonės gali sekti mano buvimo vietą tiesiogiai. Jie parašo, kad bus artimiausiame miestelyje, siūlo susitikti, viskas vyksta labai natūraliai ir spontaniškai.
Visą laiką atneša kažką skanaus, ko nors duoda. Labai smagu, kad taip tautiečiai palaiko, parašo, seka. Iš tiesų nesitikėjau, kad šitoje kelionėje bus tiek daug palaikymo. Aš galvojau, kad jo bus, bet tikrai ne toks kosminis, koks jis yra dabar“, – dalijasi Aurimas.
Sau linki tik gero oro
Jo kelionę žmonės ne tik stebi, bet ir gali prie jos prisidėti finansiškai. Keliautojas dalį surinktų pinigų skirs vienai organizacijai.
„Ankstesnėje kelionėje aš pastebėjau, kad žmonės intensyviai norėjo prisidėti prie mano kelionės, tai pagalvojau, kad ir šią kelionę būtų galima kaip nors papildomai išnaudoti. Nusprendžiau, kad pusę sumos, kurią surinksiu, paaukosiu „SOS vaikų kaimui“. Per šį laikotarpį vaikams jau pavyko surinkti daugiau nei 2000 eurų“, – nurodo rekordo siekiantis kaunietis.
Paklaustas, ko sau palinkėtų likusiam kelionės laikui, Aurimas užtikrinai įvardija vieną dalyką – gerą orą.
„Oras labai įtakoja ir nuotaiką, ir kelionės kokybę, patį plaukimą – ar tu plauksi pagal vėją, ar prieš bangas, mano atžvilgiu, ir elektroniką, įsikrovimą,. Kai esi vandenyje, oras yra labai svarbus. To sau ir palinkėčiau, visą kitą – psichologiją, ištvermės, nuotaikos aš turiu, tai tik orelio reikėtų. Tas faktorius, kuris visiškai nepriklauso nuo tavęs“, – šypsosi keliautojas.
Aurimo kelionės nuotykius galite sekti jo „YouTube“ kanale: https://www.youtube.com/c/AurimasValujavicius
