Kaišiadorietis Rolandas Kriugžda sugrįžta į gimtinę. Vyras per trylika dienų nuėjo beveik 600 kilometrų – įveikė per mūsų šalį besidriekiantį visą Camino Lituano – Šventojo Jokūbo – kelią, sako, gal ne visai tiksliai, mat buvo kiek nuklydęs. O tada dar nuo Lenkijos pasienio pėstute sugrįžo į namus. Tam jis skyrė dalį savo atostogų.
„Aš ėjau patirti pamatyti, pajausti, užuosti, sutikti, įtikėti, surasti, atrasti – aš tą gavau, ko norėjau. Tai yra svarbiausia. Kai tu parsineši daugiau nei išsinešei, kai tu grįžti ne pavargęs, o kupinas jėgų – tai turbūt yra ta tas kelias“, – sako keliautojas Rolandas Kriugžda.
Vyras rodo ir tokį piligrimo pasą, kuriame antspaudai – kiekvienas aplankytas Šventojo Jokūbo kelio punktas Lietuvoje, deja, dėl karantino durys atsivėrė ne visur.
Jame gulė apmąstymai, patirtys, reginiai ir įspūdžiai. Vyras aplankė pakeliui buvusius istorinius objektus, įamžino miestus, mūsų krašto gamtos grožį.
„Rapsų laukai geltoni Joniškyje, ir jau beveik nužydėję Dzūkijos kraštuose, pievos žalios ir greit pradės geltonuoti- tai turbūt geriausias laikas eiti šitą kelią“, – pasakoja R. Kriugžda.
O gimtinėje jo kaklą papuošė ąžuolo lapų vainikas, ir ne vien įvertinant vyro ištvermę. Jis jau yra perėjęs Kaišiadorių rajoną skersai, išilgai, ir aplink, o dabar gimtinei įteikė dar vieną įspūdingą dovaną.
„Aš sėdėdamas prie Metelių miestelyje, pradėjau skaičiuoti, kiek esu nuėjęs – nes aš savo kuprinėje visada nešiausi Kaišiadorių vėliavą ir ne be reikalo ko gero nešiausi, nes mūsų miestui yra 430 metų, ir jau taip gavosi kad prie pat Lenkijos sienos man buvo 430 km per visą Lietuvą – tai Kaišiadorių gimtadienį atšvenčiau pereidamas Lietuvą“, – teigia R. Kriugžda.
Per Lietuvą vingiuojančio Camino Lituano kelias pradėtas kurti prieš trejus metus, dabar jau paruoštas visas ruožas.Šį šventojo Jokūbo kelią mūsų šalyje sužymėję entuziastai sako, kad šiemet pastebi ypatingą norinčiųjų juo keliauti susidomėjimą. Dėl ribotos galimybės ilsėtis užsienyje, žmonės ieško kuo skirtingesnių aktyvaus poilsio būdų Lietuvoje.
„Virš 500 išlindo į kelią vienaip ar kitaip – pagal tuos pasus kuriuos esame išplatinę ir tas žinutes kurias matome facebooke. O srautas kuris ruošiasi eiti šiemet tikrai bus didelis, tai darė įtaką ir ta situacija, kurią turime Lietuvoj ir pasaulyje, keliui ir išeis tai į naudą ir jis bus gyvesnis“, – kalbėjo „Camino Lituano“ bendruomenės narys Marius Minkevičius.
Kas įveikia atkarpą, o kas eina savaitgalį kelis etapus, kiti ryžtasi ir ilgai beveik 500 kilometrų kelionei. Vieni keliauja vedini tikėjimo, kiti norėdami pažinti kraštą ir jo kultūrą ar tiesiog paturistauti. Paklysti neleidžia specialūs ženklai visame ruože.
„Tai tradicinės švento Jokūbo kelio kriauklės, – tai tradicinis žymėjimas nuo viduramžių laikų. Tai geltonos rodyklės, kurios rodo kryptį, į kurią reikia eiti, ir tos kriauklės yra kas du- trys šimtai metrų. Ir gali drąsiai praeiti kelią be žemėlapio“, – sako M. Minkevičius.
Mūsų šalyje Camino Lituano driekiasi nuo Žagarės iki Lazdijų ir ten įsilieja į Camino Polako Lenkijoje, o iš ten tolyn iki pat Santiago de Compostela katedros Ispanijoje, kur yra Šv. Jokūbo Apaštalo kapas- bene garsiausia ir gausiausiai piligrimų lankoma vieta, į kurią plūsta tūkstančiai žmonių.
