Garsiąją vokiečių frazę – vaikai, bažnyčia, virtuvė, kuri apibūdina visus „privalomus“ moters gyvenimo tikslus ir saviraiškos vietas, dabar jau drąsiai galima papildyti tokiomis sąvokomis, kurios anksčiau šiam tradiciniam namų šeimininkės įvaizdžiui nederėjo nei iš tolo – karjera, politika, verslas. Šį sąrašą dar būtų galima ilgai tęsti.
Nors nusipurčiusios miltuotas rankas ir vaikų seilinukus paslėpusios stilingose rankinėse šiuolaikinės moterys vis drąsiau ryžtasi pasibelsti į politinių ar verslo organizacijų duris, ne visuomet šios durys joms plačiai atsiveria, o ir patekus vidun, joms dar tenka daugybę kartų įrodyti, kad yra vertos ten būti.
Visuomenės požiūris kinta lėtai
Europos Sąjungos institucijoje pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie tai, kad vis dar nėra daug aukštus postus užimančių, politiškai aktyvių moterų. Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros dėstytoja Aistė Dramantaitė-Stancikienė, paklausta, ar Lietuvoje šioje srityje situacija keičiasi, sakė: „Taip, situacija keičiasi pozityvia linkme ir vis daugiau moterų ryžtasi siekti karjeros. Lietuvoje yra labai didelis išsilavinusių moterų skaičius, o Europos Sąjungoje esame antri po Čekijos - pas mus net 91,3 proc. turinčių vidurinį išsilavinimą moterų.“
Į klausimą, ar tikrai visuomenė suteikia lygias galimybes vyrams ir moterims, pašnekovė sakė: „Atliekamų tyrimų statistika rodo, kad pokyčiai vyksta, bet visuomenės mąstymo neįmanoma pakeisti taip greitai. Įvairūs stereotipai išnyksta negreitai, kol tai įvyksta, pasikeičia ne viena karta. Moterų dalyvavimas sprendimų priėmime, darbas valdžios institucijose nėra toks aktyvus, kaip norėtųsi.“
Krizes geriau suvaldo moterys
Pašnekovės teigimu, faktas, kad Lietuvai vadovauja prezidentė moteris, tarsi rodo tam tikrą pažangą, bet kitavertus, tai atskleidžia ir vieną pasaulinių tendencijų, kad krizės metu į įvairias organizacijas, valstybės valdymo institucijas paskiriamos moterys.
Į klausimą, ką rodo tokio reiškinio buvimas, pašnekovė sakė: „Tai labai glaudžiai susiję su visuomenės mąstymo tendencijomis ir kitomis situacijos aplinkybėmis: jei organizacijai ar valstybei, kuriai vadovauja moteris, pavyksta pasiekti gerų rezultatų, tuomet neabejotinai ta organizacija ar valstybė turi naudos, bet nuopelnai nebūna priskiriami konkrečiai moteriai.
Tradiciškai manoma, kad valstybės struktūra, valdymo politika yra labiau vyriškosios jėgos raiškos erdvė, o jei į vadovaujančią poziciją ateina moteris – iš jos tikimąsi labai daug ir jos nuopelnai priskiriami bendro įdirbio rezultatams. Jeigu moteriai tam tikrų tikslų įgyvendinti nepavyksta, tuomet viskas „nurašoma“ tam, kad ji moteris“.
Specialistės teigimu, šis reiškinys iliustruoja tam tikras stereotipines pažiūras į moteris ir vyrus visuomenėje.
Gavus diplomą, skubama gimdyti
Nors lietuvės yra išsilavinusios, užimtumo statistikos pateikiami duomenys rodo, kad gavusios išsilavinimą, dalis moterų atsisako karjeros ambicijų ir atsiduoda šeimai. Į klausimą, kur yra esminis šios situacijos lūžio taškas ir kodėl gauto išsilavinimo tolesnis potencialas nėra išnaudojamas, A. Dramantaitė-Stancikienė sakė: „Siekti profesinės karjeros moterims dažniau sunkiau todėl, kad visuomenėje egzistuoja objektyvūs ir subjektyvūs trūkdžiai. Subjektyviais trūkdžiais laikomos pačių moterų asmeninės savybės: moterys labiau orientuotos į socialinę veiklą, nori save išreikšti, bet ne visos yra tokios ambicingos, kad, įgijusios išsilavinimą siektų karjeros, tuomet jos linkusios sugrįžti į savo asmeninę erdvę ir imtis šeimos kūrimo ir pan. Karjeros siekiančios moterys susiduria ir su objektyviais kliuviniais: joms sunku derinti šeimą ir profesinę karjerą, trūksta palaikymo iš visuomenės, iš partnerio pusės. Dažnai moters pasirinkimui įtakos turi ir jos pačios šeimos išsilavinimas, tėvų orientacija ir net valstybinė politika bei jos priemonės.“
Pašnekovės teigimu, karjeros siekiančios moterys, susidūrusios su objetyviomis ir subjektyviomis kliūtimis yra priverstos apsispręsti, ar jos nori aukoti asmeninį gyvenimą ir atsisakyti vaikų gimdymo: „Tiesa, pastaroji tendencija yra gana dažna ir turi poveikį skyrybų skaičiaus augimui. Dažniausiai moterys atsisako karjeros ir skiria visą savo laiką šeimai. Tai būtų galima sieti su stereotipiniu mąstymu, kad vaikus turėtų prižiūrėti tik mama. Požiūris labai priklauso ir nuo moters amžiaus – jaunesnės moterys, iki 35 metų, teigia, kad joms lengviau suderinti profesinę karjerą ir šeimą, vyresnės moterys dažniau laikosi tradicinių pažiūrų, jos anksti ištekėjo ir jau turi vaikų, tad jų karjeros siekimo laikas nusikelia tam laikotarpiui, kai vaikai jau būna paaugę.“
Bet, pašnekovės teigimu, vyresnio amžiaus moterys patiria didelę diskriminaciją darbo rinkoje.
Karjeros ambicijas lemia amžius
Dramantaitės-Stancikienės teigimu, dažnai galvojama, kad, jei moterims dėl kokių nors priežasčių sunku derinti karjerą ir šeimos gyvenimą, tai jų pačių problema, bet efektyviausiai šios problemos sprendžiamos tuomet, kai kartu dalyvauja vyrai ir moterys.
„Kai į problemų sprendimus įtraukiami ir vyrai, jie informuojami apie vaikų auginimo problemas, lanksčius darbo grafikus ir pan., tuomet keičiasi ir visuomenės bei darbdavio požiūris į moterį. Kaip gali politikai vyrai spręsti apie vaikų auginimo atostogas, kai savo šeimose su šiais klausimais nebūna susidūrę?“
Apie tai, kad vyrai vis dar turi palankesnes karjeros galimybes, liudija ir tokie pavyzdžiai, kaip, kad sutuoktiniui gavus ilgalaikį darbo pasiūlymą užsienyje, moterys kur kas dažniau turi atsisakyti savo profesinės veiklos ir vykti į kitą šalį, o analogiškoje situacijoje, kai sėkmė nusišypso moteriai, yra labai didelė tikimybė, kad šio pasiūlymo teks atsisakyti dėl sutuoktinio profesinių ambicijų. Komentuodama tokią situaciją pašnekovė sakė: „Vyresnio amžiaus moterys mažiau linkusios rizikuoti ir keisti darbą, įnešti permainų į šeimos gyvenimą ar iš pagrindų keisti situaciją, kurią daug metų kūrė, bet jaunesnės moterys ryžtingesnės ir labiau linkusios rizikuoti, todėl dažnai ryžtasi permainoms“, – kalbėjo A. Dramantaitė-Stancikienė
Pašnekovės teigimu, yra atvejų, kai poros sutaria tapusavyje ir priima bendrus, abi puses tenkinančius sprendimus dėl tam tikrų karjeros galimybių, bet tokių nedaug.
Moterims aukotis būdinga
Seimo narė ir visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė, paklausta, ar pritaria nuomonei, kad Lietuvoje moterys dažnai aukoja karjerą dėl šeimos, sakė: „Moterims būdinga aukoti savo karjerą dėl šeimos ir dėl vyro karjeros – tradicinis apsisprendimas dažniausiai būna moters. Žinoma, yra atvejų, kai moteris užima aukštą postą, gauna gerą atlyginimą, tuomet, tikėtina, kad vyras atsisako savo karjeros ir prižiūri vaikus.“
Apie tai, kas lemia situaciją, kad vis tik geresnės karjeros galimybės mūsų šalyje sudaromos vyrui, pašnekovė sakė: „Tai ilgalaikio mąstymo, kad vyras privalo išlaikyti šeimą ir būti jos galva, pasekmė, bet vystantis verslui ir moterims dažniau išeinant į visuomenę, karjerą daro ir moterys. Lietuviai vis tik yra tradicinė visuomenė ir, net sakyčiau, provinciali, nes užsispyrę gina tradicinę, bet ne lygių partnerių šeimą.“
Moterims stinga solidarumo
A. M. Pavilionienės teigimu, esama ir teigiamų niuansų, tokių, kaip lietuvių moterų išsilavinimas, bet dažnai moterys, išeidamos motinystės atostogų, praranda kelerius metus, per kuriuos atsilieka profesinėje srityje ir sugrįžimas į darbo rinką tampa komplikuotas: „Amerikoje nėra tokios prabangos, kaip darbo vietos išlaikymas, jei imi ilgesnes vaiko priežiūros atostogas – prarandi darbą, bet toje šalyje vaikų priežiūros įstaigos veikia puikiai, ko nėra pas mus. Dažnai tėvai atsiduria keblioje padėtyje, kai neišgali samdyti auklės, o darželis yra kitame miesto gale ir pan., tad mamos kartais būna priverstos likti namuose su vaiku.“
Pašnekovės teigimu, dažnai mūsų visuomenėje moterys lieka neįvertintos: „Mūsų visuomenėje moteriai „prasimušti“ sunku, bet esama tokių talentų, kurių neįmanoma užgožti. Visuomenėje yra labai stiprus vyrų solidarumas, jie labai solidarūs palaikydami vienas kitą ir prisiimdami moterų nuopelnus. Moterys nėra pakankamai solidarios kalbant tiek apie politinę valią, tiek apie kitas gyvenimo sritis. Lietuvoje labai stinga moterų solidarumo ir, jei šis požiūris pasikeistų, situacija taip pat pagerėtų“, – kalbėjo politikė.
