Algis Čaplikas, sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs 2008-2010 metais, tv3.lt nurodė, kad pirmiausia, ką jis spręstų sveikatos apsaugoje, tai optimizuotų ligoninių tinklą, kas leistų sutaupyti lėšas ir panaudoti jas toms sritims, kur labiausiai reikia.
„Be lėšų, skiriamų per privalomą sveikatos draudimo biudžetą, racionalaus panaudojimo, sveikatos apsaugos sistemoje bus sudėtinga pasiekti kažką naujo. Mes turime labai neefektyvų ir neefektyviai išplėtotą ligoninių tinklą, tačiau apie tai kalbėti labai nepopuliaru, o dar nepopuliariau tai daryti. Apie tai naujasis sveikatos apsaugos ministras yra ne kartą kalbėjęs, tad aš jam linkiu sėkmės ir ryžtis sutvarkyti ligoninių tinklą per artimiausius metus.
Nesiūlau naikinti ligoninių mažuose rajonuose, tačiau siūlau, kad paslaugos, kurios teikiamos vienoje ar kitoje ligoninėje, būtų racionaliai išdėstytos: kur yra ligonių srautas, kur yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ten paslaugos turi būti teikiamos. Tai yra vadinamasis restruktūrizavimo ketvirtas ar penktas etapas. Negalima kalbėti apie ligoninių uždarymą – tiesiog ryžtingai padaryti tai, ko mes nespėjome padaryti“, - kalbėjo A. Čaplikas.
Esmė – tinklo optimizavimas
Pasak jo, reikia realiai pažiūrėti, kad paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos vienoje ar kitoje ligoninėje, iš tikro būtų teikiamos, nes dabar kai kur tiesiog nėra kam jų teikti – nėra gydytojų.
„Iš čia prasideda ir dvigubi, ir trigubi gydytojų atlyginimai – tų, kurie dirba ir Kupiškyje, ir Vilniuje. Tad kalbame ne apie ligoninių uždarymą, o apie kokybiškų paslaugų teikimą“, - sakė jis.
A. Čaplikas sako, kad kyšiai gydytojams yra dvipusė problema: iš vienos pusės prašo ir kai kurie gydytojai, iš kitos – pačių pacientų sąmonėje yra įsirėžę, kad reikia duoti papildomų pinigų.
„ Tai yra problema, bet valdžios įsikišimu negalima išspręsti. Čia viskas atsiremia į gydytojų atlyginimą, io norint didesnio atlyginimo, grįžtame prie to, kad reikia sutvarkyti ligoninių tinklą. Dabar atsitinka taip, kad ligoninėse pripirkta daug geros ir brangios aparatūros, bet nėra kam ją panaudoti“, - sakė jis.
A. Čaplikas palaiko A. Verygos ketinimus kovoti su priklausomybe nuo alkoholio ribojant jo prieinamumą, tačiau, politiko teigimu, tai yra ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos problema: šią problemą, pasak jo, kartu turi spręsti ir Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos.
„Tai, ką girdėjau kalbant A. Verygą , šalia daug emocinių dalykų, kurie ateinant į politiką yra būdingi ir reikalingi, profesionalių yra labai daug. Tai, kad ministras nebijo drąsiai pasakyti, kad teks optimizuoti tinklą, jam linkiu drąsos ir sėkmės.
Pagrindas – visuomenės sveikata
Psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna, sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs 1999-2000 metais, sako, kad naujasis ministras Aurelijus Veryga akcentus sudėliojęs teisingai – tik dėl priemonių jo pirmtakui yra įtarimų.
„Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį ypač į psichinę visuomenės sveikatą – čia galėčiau tik paantrinti ir paakcentuoti, kad reikia bendradarbiauti daugiau su švietimo sistema, nes švietimo ministerija atsakinga už jaunosios kartos ugdymą, o sveikos gyvensenos įpročius reikia formuoti nuo ankstyvos vaikystės, pradinės mokyklos. Čia sveikatos apsaugos specialistai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija galėtų padaryti esminį lūžį Lietuvos žmonių sveikatos srityje –tokiu būdu sumažintų ir savižudybių skaičių, ir mirtingumą nuo širdies kraujagyslių, onkologinių susirgimų, kas smarkiai susiję su streso toleravimu, su psichine sveikata“, - kalba R. Alekna.
Daugiau dėmesio šeimos gydytojams
Politikas pažymi, kad optimizuoti stacionarinių paslaugų apimtis drastiškai mažinant ligoninių skaičių buvo rizikinga visiems ministrams, todėl ir A. Verygai, sako R. Alekna, gali būti taip pat sunku.
„Optimizavimą visuomet palaikydavau per visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą, nes tada natūraliai mažėja poreikis stacionarioms paslaugoms. Aišku, kur imituojamos stacionarios paslaugos, ypač rajonuose, ministro ranka yra reikalinga. Visgi esminį lūžį galime pasiekti, jei žmogui nebus reikalingos tokios paslaugos, jei jis viską galės susitvarkyti pas šeimos daktarą ambulatoriniame lygmenyje.
Manau, kad gydymo įstaigos didžiuosiuose miestuose bus natūralus traukos centras didiesiems daktarams , o rajoninės ligoninės turėtų būti kaip slaugos, paliatyvų paslaugų institucijos, kai kurios netgi galėtų būti perorganizuojamos į pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas, nes metams bėgant ilgaamžiškumas augs. Tuo tarpu sveiką gyvenseną reikia pradėti ugdyti pradedant nuo mokyklinio amžiaus“, - kalbėjo R. Alekna.
Peršoko prie narkotikų
Politikas atkreipia dėmesį, kad žalingų faktorių prieinamumo mažinimas, ką akcentuoja A. Veryga, yra svarbus, bet jis, pasak R. Aleknos, sumažėja natūraliai, jei žmogus turi įsiugdęs poreikį sveikai gyventi.
„Jeigu akcentuojama tik alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimas, gali nutikti taip kaip Skandinavijos šalyse - išaugti kitų priklausomybės formų. Mes ignoruojame tą faktą, kad pavyzdžiui, Norvegija susiduria su tokia problema kaip didžiausias mirtingumas nuo nelegalių narkotikų perdozavimo visoje Europoje. Tą faktą visi neigia, nors patys norvegai deda daug pastangų, kad bent sumažintų šį dalyką“, - sakė R. Alekna.
Todėl apibendrinus politikas sako, kad A. Verygos sveikatos apsaugos politikos akcentai yra teisingi, tačiau priemonės, anot jo, nelabai perspektyvios.
„Kiek girdžiu, tai visa energija nukreipta į alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimą. Tai daryti reikia, bet jeigu visas kitas priemones pamiršim, rezult
Ateities medicina
Akademikas, Lietuvos kardiochirurgas Jurgis Brėdikis, sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs 1993-1994 m., tv3.lt nurodė, kad naujasis ministras Aurelijus Veryga yra pakankamai išmintingas, tačiau jam reikia turėti gerą komandą ir politinį palaikymą Seime bei Vyriausybėje.
„Tikiu, kad bus daug pasiekta sveikos gyvensenos srityje. Linkiu, sprendžiant kasdienines SAM problemas, skirti dėmėsį ir ateities medicinai. Nuo to priklausys sveikatos organizacijos strategija bei kadrų rengimas. Turi įsivyrauti holistinis požiūris į pacientą, kaip į energinę būtybę. Ateities medicina – energinė (informacinė) medicina; plėsis savigyda, panaudojant žmoguje esančias vidines galias ir naujas technologijas. Ateities medikams reikės gilesnių psichoterapinių žinių, taip pat ir technikinių, nes tobulės ir taps labiau sudėtingos diagnostikai ir gydymui skirtos technologijos.
Turės būti įteisinta alternatyvioji ir papildomoji medicina – tada žymiai palengvėtų brangiai kainuojančią medicinos paslaugų našta. Dėl šių pokyčių ir sveikos gyvensenos plataus įdiegimo tikėtina, kad mažės ligonių ir tai neišvengiamai darys įtaką sveikatos apsaugos tinklo pertvarkai“, – savo palaikymą būsimajam ministrui išreiškė ir sėkmės palinkėjo akademikas J. Brėdikis.
Antradienį darbą pradėjo naujosios vyriausybės ministrai, tarp jų – ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga yra gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, buvęs Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, griežtai pasisakantis už alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimą.
