Prekeivis Povilas iš Alytaus krašto net pasipiktino, kai paprašėme jo papasakoti, kaip jam sekasi pardavinėti lietuviškus vaisius ir daržoves. „Kokie dar lietuviški vaisiai ir daržovės? Jau dvejus metus neauginu – man per brangu. Obuolius, paprikas, slyvas ir morkas vežu iš Lenkijos. Ten galiu lengvai susiderėti. Ten PVM lengvatos, daug pigiau nusipirkti, atvežti į Lietuvą ir parduoti“, – sako Povilas.
Brangstant vaisiams ir daržovėms tenka prisiminti elementarius gamtos dėsnius: praėjęs sezonas Lietuvos augintojams nebuvo sėkmingas. Nors „Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavusi Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė teigė nesibaiminanti – parduotuvių lentynos tikrai nebus tuščios. O vaisių ir daržovių kainų šuolis tokiu metų laiku – normalu, nes mažėja atsargos. Tačiau greitai sulauksime naujo derliaus.
Tautybės neturi
L. Grybauskaitė teigia, kad susiklosčiusi padėtis žmones paskatins prisiminti sodininkystę. „O kas dabar pinga? – sako L. Grybauskaitė. – Manau, daugeliui žmonių ši situacija bus kaip šaltas dušas. Esame aptingę, daug kas turi tuščių žemės plotų, kur galėtų savo reikmėms visko užsiauginti.“
Anot L. Grybauskaitės, egzistuoja teorija, kad valgyti tai, kas užauginta savuose kraštuose, – sveika. Tačiau jei būtų palanku Lietuvoje auginti ir parduoti, niekas svetur nevežtų. Patys lietuviai mažai ką užsiaugina. O savo produkciją suvalgome greitai. Specialistė siūlo prisiminti ir tai, kad vaisiai bei daržovės tautybės neturi.
„Praėjusi žiema buvo šalta, pavasaris blogas, vasara karšta. Be to, Rusiją nusiaubė gaisrai, – sako L. Grybauskaitė. – Rusijos supirkėjai siūlė geras kainas. Lietuvos augintojams tai kompensavo prasto derliaus nuostolius. Reikia džiaugtis, nes Lietuvos augintojams dabar nuostabus metas: ne jie siūlo savo produktus, bet jų pačių ieško. Mūsų asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ nariai produktus veža į Kazachstaną, Rusiją ir kitas šalis. Jiems labai svarbu greitas atsiskaitymas. Tikiuosi, nebesulauksime laikų, kai bus liepta, ką kur sodinti.“
Čekyje nurodyta kilmė
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas aiškina, kad Rusiją mūsų bulvės sudomino dar ir todėl, jog dėl sanitarinių problemų buvo sustabdytas bulvių importas iš Olandijos, Belgijos, Prancūzijos.
„Valstybė turi padėti sąžiningai dirbantiems verslininkams, – tvirtina L. Grybauskaitė. – Aplink mus – galingi kaimynai. Rusija gali gerai atsiskaityti ir daug supirkti. Lenkijoje PVM vaisiams ir daržovėms priklausomai nuo rūšies – 3, 5, 7 proc. Be to, kartais trečiųjų šalių prekeiviams su vaisiais tenka laukti 5 dienas, kol bus atlikti visi patikrinimai.“
J. Lisauskas sako, kad kasos aparatai įves daug skaidrumo. Taip pat būtų naudinga, kad čekyje būtų nurodoma ir produkcijos kilmė.
Tirs kainas
Anot J. Lisausko, tokio kainų šuolio dar nėra buvę, bet šių įvykių nereikėtų atsieti nuo bendro pasaulinio ir Lietuvos konteksto.
„Nors nuojauta kužda, kad prekybininkai gali būti pasinaudoję situacija ir pakėlę kainas, – sako J. Lisauskas. – Cukraus – pilni sandėliai, o prekybos centruose – tuščia. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka kainų grandinės analizę, netrukus paaiškės, kodėl taip sukilo kainos. Atsargų valstybė tikrai nekaupia. Tai prieštarautų laisvos rinkos dėsniams. Kas kaip sugeba tas taip prekiauja. Dabar svarbiausia, kad visi nepultų auginti trūkstamų vaisių ir daržovių – tada taip pat galimas nuokrypis.“
