Vienoje Kauno ligoninėje per metus susidaro 16 tonų infekuotų medicinių atliekų. O kiek jų susikaupia visame mieste, visoje Lietuvoje? Vienkartinės adatos, panaudota tvarsliava, jau nekalbant apie tokias medicinines atliekas, kaip žmogaus kūno dalys, kurias medikai vadina biologinėmis atliekomis.
Kaip utilizuojamos šios neretai įvairiais virusais ar net žmogaus gyvybei pavojingomis ligomis užkrėstos atliekos?
Išsamus „24 valandų“ tyrimas parodė, kad šioje srityje aibė netvarkos. Atrodytų, kad patikimiausias būdas atsikratyti šio potencialaus užkrato nešiotojo – deginti medicinines atliekas. Tačiau čia specialistų nuomonės išsiskiria. Kai kurios ligoninės šias atliekas paprasčiausiai užkasa, tai yra, laidoja. Nors tai daryti jau draudžiama.
Vienintelė Lietuvos įmonė, galinti deginti medicinines atliekas, kartais uždaroma, nes pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus. Kita įmonė, norinti užsiimti šia veikla, niekaip negauna reikiamų leidimų. Tad ligoninės dalį atliekų priverstos saugoti savo teritorijose arba utilizuoti savo jėgomis. Po to medicininės atliekos keliauja į...tuos pačius buitinius konteinerius, į kuriuos šiukšles meta gyventojai, kuriuose mėgsta lankytis benamiai šunys, katės ar asocialūs asmenys.
Tad ar patys nesukūrėmė tiksinčios ekologinės bombos, kurios sprogimas sukeltų epidemiją? „24 valandos" 17.30 per LNK.
