„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, komentuodamas smulkiųjų verslų sprendimą skųsti valstybės elgesį teismui, ekonomistas retoriškai klausė – „kokio bukumo turi būti, kad taip darytų?“
Dar viena ideokratijos banga
Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, toks verslų elgesys tik sukels dar vieną ideokratijos (ideokratija – viena kokia nors vyraujančia ideologija visose visuomenės gyvenimo srityse pagrįstas valdymas – aut. past.) bangą.
„Jei aš bučiau teisėjas, būtų taip pasakyta – atneškite man scenarijų, kaip būtų buvę be karantino ir tada palyginsime su scenarijumi, kurį jūs dabar taip kritikuojate.
Jei nebūtų buvę tų priemonių, nereiškia, kad verslui būtų geriau – jam būtų dar blogiau, nes sirgtų šimtai tūkstančių vartotojų, dirbančių darbuotojų, būtų sprogusi sveikatos sistema, žmonės būtų užimti laidotuvėmis, o ne darbu smulkiajame versle. Tada jie galėtų labiau pagalvoti“, – smulkiųjų verslų elgesį kritikavo R. Kuodis.
Ekonomistas sako sutinkantis, kad sąlygos verslui šiuo metu yra nelygios.
„Stambus verslas uodegiauja – pasikrauni čipsų ar kažko, o netyčia kartu ir siurblį gali nusipirkti.
Neva – ai, nu tai koks čia skirtumas, vis tiek mes veikiam. Tai šitas dalykas tikrai demoralizuoja smulkiuosius, bet reakcija į tai turi būti taikli ir aiški – jei moralė nebepadeda, turi būti rimtos baudos už karantino dvasios pažeidimus.
Stambieji, kurie ir taip išsikovojo tuos stambumus tokiais dažnai abejotinais metodais – prisimenant visokius PVM atvejus, trigalvius slibinus, tai jie galėtų save kukliau pajusti ir būti labiau solidarūs su smulkiaisiais – padedant smulkiesiems prekiauti per internetines platformas. Jie tam turi ir logistikos tinklus, ir daugiau lėšų tokiems internetiniams projektams.
Bet duoti valstybę į teismą už tai, kad ji įvedė karantiną – kokio bukumo turi būti, kad taip darytų?“ – komentavo ekonomistas.
Nekiškim vienas kito po žeme
Laidos vedėjui pasiteiravus, kaip tuomet žmonėms išgyventi už 260 eurų, R. Kuodis į tai atsakė kitu klausimu.
„Kaip išgyventi žmogui, kuris yra 6 pėdos po žeme? Keiskim šiuo klausimu, nes čia nėra empatijos klausimas.
Gaila man visų, bet tai nereiškia, kad turim pasiduoti emocijoms ir pradėti kišti vienas kitą šešias pėdas po žeme, nes ten tai tikrai yra blogiau.
Tam ir yra valdžia, padedanti šitais metodais kaip išmano. Jei verslininkai nori pašalinti valdžią iš žaidimo, tai jie ne tik karantino neturės, neturės ir draudimo mechanizmų, kurie dabar yra organizuoti – galima pagalvoti, kaip tada bus – su sergančia visuomene, darbuotojais ir taip toliau“, – pridėjo ekonomistas.
Primena rudenį
R. Kuodžio teigimu, smulkiųjų verslų atidarymas šiuo metu atneš ne naudą, o dar ilgesnį karantiną – kaip nutiko ir rudenį.
„Gerai, tada atidarys, turėsime trečią bangą, ketvirtą bangą. Lyg nebūtų likę kelių mėnesių iki medicininio sprendimo – skiepų.
Dar rugpjūčio pabaigoje, kai buvo aišku, kad bus sprogimas, atvejų buvo per dieną 30-40, bet buvo prognozės, kad už mėnesio bus tūkstančiai ir daugiau, jei nieko nedarysime. Dabar mes dar turime krūvomis, šimtais skaičiuojamus dienos atvejus – puikiai suprantu, kad jie šalyje pasiskirstę nevienodai, bet tik jei galėtume atidaryti savivaldybes ir tą karantiną organizuoti tikrai taip, kad iš savivaldybės galėtų išvažiuoti tiktai fūros ir greitosios.
Bet žinote, kiek šioje šalyje yra sąmoningumo – Vėlinės buvo paverstos pasivaikščiojimais Palangoje – nes „čia daug dienų, turim vis tiek merliukus ant nosių“. Po Vėlinių šuolis ir buvo – kaip ir prognozuota.
Tai visiems reikia suvokti, ką darom – na, kiek galima. Visi nori būti gudrauodegiais, bet galiausiai galabijame vienas kitą savo gudrauodegiškumu“, – rudens epidemiologinę situaciją priminė R. Kuodis.
