Prieš keletą dienų Lenkijos žiniasklaida plačiai informavo apie Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centro nepritarimą steigti Vilniuje Balstogės (BU) universiteto filialą, kuriame aukšto mokslo turėtų siekti Lietuvos lenkiškųjų mokyklų absolventai. Komentuodamas Studijų kokybės vertinimo centro poziciją, BU filialo Vilniuje steigėjai tikino, esą, tai yra „politinis sprendimas tų jėgų, kurios yra alergiškos viskam, kas yra lenkiška”.
Tačiau BU filialo Vilniuje iniciatoriai yra įsitikinę, kad galutinis sprendimas, kurį šiuo klausimu priims Lietuvos Vyriausybė, bus teigiamas. Kaip pranešė „Balsas.lt“, apie Balstogės universiteto filialą Vilniuje balandžio 24 dieną telefonu kalbėjosi premjerai Gediminas Kirkilas ir Jaroslawas Kaczynskis.
Sena svajonė
Apie tai, kad Vilniuje turėtų būti lenkiška aukštoji mokykla, jau senai kalbėjo buvęs Lenkijos Senato pirmininkas, dabar vadovaujantis Pasaulio lenkų bendruomenei “Wspolnota Polska” prof. A. Stelmachowskis, kuris, beje, yra Balstogės universiteto garbės daktaras. Nesenai dalyvavęs Balstogės universiteto Senato posėdyje prof. Stelmachowskis pareiškė, kad Balstogės universiteto filialo įsteigimas Vilniuje yra „moralinė pareiga, ir ne tik“. Lenkų žiniasklaidoje argumentuojama, kad BU filialo stiegimas Vilniuje yra būtinas dėl to, kad sudaryti lenkiškų mokyklų absolventams galimybes siekti aukštojo mokslo Lietuvoje.
Teigiama, kad Lietuvos lenkai yra šiuo požiūriu nuskriausti, nes jų išsilavinimo rodiklis yra gerokai žemesnis, nei kitų tautybių Lietuvos gyventojų. Iki šiol nemažai Lietuvos lenkų studijavo Lenkijos aukštose mokyklose, jų studijas finansavo Lenkijos valdžia. Tačiau – kaip teigiama - nuo šių metų rudens Lenkijos vyriausybė neorganizuos studentų priėmimo iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos, nes tam prieštarauja ES nuostatai (skirstyti studentus pagal tautybę, suteikiant vienai grupei tam tikras privilegijas, šiuo atveju valstybinę stipendiją, ir pan.).
Balstogės universiteto falstartas
Tai ne pirmas BU bandymas įsikurti Lietuvoje. Maždaug prieš penkerius metus universitetas buvo įsipainiojęs į nemalonią istoriją, kai Lietuva atsisakė pripažinti apie keturias dešimtis šios aukštosios mokyklos baigimo diplomų. Buvo išsiaiškinta, kad Balstogės universitetas vykdė neteisėtą veiklą: Vilniuje įkurtame filiale (Lenkijoje vadinamame „lenkų universitetu“) priimdavo mokytis studentus iš Lietuvos. Paskaitas jiems skaitydavo ir priimti egzaminų atvykdavo šios aukštosios mokyklos dėstytojai. Vėliau Lenkijos atstovai prisipažino pažeidę kai kuriuos Lietuvos teisės aktus. Mokslais Balstogėje susivilioję studentai turėjo nemažai problemų, kai kuriems teko perlaikyti egzaminus. Pagal neoficialius šaltinius, šiai veiklai BU gaudavo lėšų iš Lenkijos vyriausybės (buvo padidinta dotacija BU, iš ko, tarp kitko, buvo finansuojamos mokslininkų kelionės į Vilnių).
Lenkijos Vyriausybė žino, bet lėšų dar neskyrė
Kaip informavo Lenkijos aukštojo mokslo ministerijos atstovė spaudai p.Ewa Kafarska, Balstogės universitetas gavo Lenkijos valdžios leidimą steigti Vilniuje filialą. Tačiau lėšų dar neskyrė, nes toliau vyksta konsultacijos su Lietuvos institucijomis. Tuo tarpu BU filialo Vilniuje steigėjai tikisi, kad Lenkijos vyriausybė šiam tikslui skirs tas lėšas, kurios ankščiau buvo išleidžiamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos lenkų, studijuojančių Lenkijoje, valstybinėms stipendijoms ir studijoms paremti. Tai sudarytų apie septynis šimtus tūkstančių litų. Likusią dalį (apie du milijonus) tikimasi gauti iš Lenkijos valstybės biudžeto (Lenkijos senatas, kuris skirsto lėšas užsienio lenkų veiklai, tam jau pritarė).
BU planuoja Vilniuje pradžiai įsteigti dvi studijų kryptys: informatiką ir ekonomiką. Į kiekvieną jų ketinta priimti po 90 studentų. Paskaitos būtų rengiamos Vilniuje esančiuose Lenkų kultūros namuose, disciplinas lenkų ir anglų kalbomis dėstytų vizituojantys Lenkijos bei vietos dėstytojai. Neatmetama galimybė, kad lakui bėgant, bus organizuojamos ir kitos kryptys, pavyzdžiui, teisės studijos.
Vidutiniokas - pirmūnas?
Gavus leidimą steigti filialą Vilniuje, BU būtų pirmoji Lenkijos aukštoji mokykla, turinti savo filialą užsienyje. Taigi, kuo ypatingas Balstogės universitetas? Sprendžiant pagal Lenkijos aukštųjų mokyklų reitingus, vertinančius studijų kokybę, Balstogės universitetas yra vos vidutiniokas. Pavyzdžiui, tarp 17 Lenkijos universitetų jis užima geriausiu atveju 13-14 vietą.
Pažvelgus į BU užsienio partnerius - aukštąsias mokyklas - nerasime įžymesnių ir garsesnių mokslo įstaigų. Kaip pastebėjo Liberalų sąjūdis, " ...kyla klausimas - kuo taip ypatinga Lietuvai yra Balstogė ir jos universitetas, vos prieš dešimtmetį įgijęs savarankiškos aukštosios mokyklos statusą. Jeigu norime lygiaverčiais pagrindais stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą, turėtume imtis bendro abiejų šalių universiteto įkūrimo. Šios aukštosios mokyklos steigėjais galėtų būti Vilniaus ir Varšuvos ar Krokuvos universitetai".
Taip pat ir pačioje Lenkijoje iki šiol joks užsienio universitetas nėra įsteigęs savo filialo ar kitokiu būdu vykdantis veiklą. Nors Lenkijoje gyvena apie milijoną nelenkų kilmės piliečių, visi jie - ukrainiečiai, baltarusiai, vokiečiai ar lietuviai - stoja ir studijuoja bendra tvarka Lenkijos aukštose mokyklose.
Šlubčiojantis lenkų – vokiečių susitaikymo simbolis
Įdomus ir pamokantis yra Viadrina Europos universiteto eksperimentas. Frankfurte prie Oderio įsteigtas (tiksliau, atgaivintas) 1991 metais universitetas turėjo būti vokiečių ir lenkų susitaikymo simboliu. Šios aukštosios mokyklos steigėjais yra Brandenburgo žemė ir Lenkijos vyriausybė. Pagal susitarimą, trečdalis studentų turėjo būti iš Lenkijos, likusieji - iš Vokietijos ir kitų ES šalių; kasmet Vokietija jo išlaikymui įsipareigojo skirti 50 mln. eurų, 5 mln. eurų pridėti turi Lenkija. Universitete dėstoma vokiečių ir anglų kalbomis. Viadrinos universitetas kartu su Lenkijos A.Mickevičiaus Poznanės universitetu įsteigė Slubicuose (kitame Oderio krante, Lenkijoje) „Colegium Polonicum“, kur savo ruožtu vokiečių studentai gali išmokti lenkų kalbos, studijuoti kai kuriuos dalykus, pav. kultūrologiją. Iki šiol Viadrinos universitetą baigė keli šimtai lenkų, taip pat keli šimtai vokiečių baigė lenkų kalbos kursus Slubicų „Colegium Polonicum“.
Tačiau pastaruoju metu Viadrinos universiteto idėja pradėjo šlubčioti. Praeitais metais Lenkija, atėjus į valdžią dešiniesiems, neskyrė visų lėšų Viadrinos universiteto išlaikymui. Taip pat mažėja ir lenkų studentų susidomėjimas studijomis Frankfurte, ypač po to, kai Lenkija tapo ES nare ir atsivėrė plačios ir neribotos galimybės siekti mokslo visuose ES universitetuose.Todėl Viadrina turi ieškoti kitų būdų, kaip pritraukti studentus.
Svarstoma galimybė reorganizuoti Viadriną į prancūzų-vokiečių-lenkų edukacinį universitetą, tačiau pagrindinė kliūtis yra lėšos. Manoma, kad šiam tikslui reikėtų apie 100 milijonų eurų. Kol kas dar neaišku, ar tokiu projektu bus suinteresuota Prancūzija, ir išvis - kaip turėtų atrodyti toks trišalis projektas.
