Penktadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas apie Velykų šventimą ir pranašiškus apokaliptinius ženklus.
Savaitė prieš Velykas – ypatinga savaitė. Paprastai žmonės eidavo į bažnyčias pasimelsti, o dabar to negali, nes yra priversti būti namuose. Ką jūs jiems patartumėte?
Su patarimais ir sudėtinga, ir nesudėtinga. Tokia situacija, kad turime sėdėti namuose, saugoti ir save, ir kitus. Vyskupai jau parašė, kad melstumėmės namuose. Dabar labai gerai, kad turime internetinį ryšį, televiziją, tai tas buvimas namie gali būti įprasmintas meldžiantis kartu su kitais, naudojant ryšio priemones.
Žmonės jau kelias savaites sėdi namuose, neretas jaučia didelį nerimą. Ką jūs galėtumėte jiems patarti, kaip su juo susitvarkyti, kaip neįsileisti baimės?
Baimės neįsileisti nėra paprastas dalykas. Išvis, mūsų kultūra paskutiniu metu nuo to skubėjimo tapo nerimastinga. Dabar šita situacija tik sustiprina tą nerimą. Kažkiek ji palies neišvengiamai, nereikia galvoti, kad mes čia esame kažkokie herojai ir baimė nelies. Ji neišvengiamai paliečia širdį. Kitas dalykas, kaip po to su ta baime tvarkytis. O tvarkymasis nėra lengvas, tačiau pagrindinis principas yra šioje vietoje prašyti: „Dieve, noriu pasitikėti tavimi, tu esi Viešpats, tu žinai, ko man reikia“.
Gali užplūsti nerimo ar panikos priepuoliai, tai nereikia šito išsigąsti. „Dieve, tu manimi rūpiniesi“. Kas turi Šventą Raštą, tai net labai gerai, į naudą gali išeiti šitas momentas, ta prasme, kad Šventajame Rašte labai daug vietų, kuriose pažymima, kad turi pasitikėti Dievu. Priimti tai, kad esu trapus žmogus, visko su manimi gali būti. Ir tą tiesą, žinokite, visiems sunku priimti. Nereikia tikėtis, kad yra tokių žmonių, kurie lengvai priima mirtį. Jeigu būtų taip viskas paprastai, tai nebūtume nei partizanų išdavikų turėję, nei kitokių dalykų ir nekalbėtume apie didvyrišką buvimą. Tai yra išbandymas visiems.
Šitoje situacijoje kai kas sako, kad šioje situacijoje Dievas baudžia žmones. Kaip jūs žiūrėtumėte į tokius pasisakymus?
Reikia žiūrėti teologiškai. Pagal Šventą Raštą, Dievas nėra tas, kuris pirmoje vietoje baudžia. Bet Dievas yra tas, kuris, iš dalies, leidžia pačiam žmogui nusibausti. Dievas yra tas, kuris pirmiausia žmogų myli. Bet ta meilė nėra tokia glostanti. Tai meilė, kuri veda į tiesą. Šioje vietoje Dievas yra tas, kuris auklėja ir kreipia į pagrindinius dalykus. Mes galėtume savęs patys pasiklausti, ar mes patys savęs nenusibaudėme, gyvendami atitinkamu būdu. Drąsiai galime pasakyti, kad mes savo vertybėmis nuėjome visai ne į tą pusę.
Šeima nebe vertybė, lytis nebe vertybė ir taip toliau. Vaiko gyvybė nebe vertybė ir nebėra aišku, kas vertybe pasidarė. Šioje vietoje galime kalbėti apie apokaliptinius ženklus. Jų yra nemažai. Žemės drebėjimai, cunamiai. Ar jie jau reiškia pabaigą? Ar tai galėtų būti tik perspėjimas? Netikintis žmogus sakys, kad čia daug sutapimų. Bet tikinčiam žmogui kalba apie tai, kad Dievas leidžia pajusti savo galybę ir kviečia žmogų susimąstyti. Manau, kad čia yra rimtas įspėjimas.
Ar koronavirusas yra apokaliptinis ženklas? Ar pasaulis keliauja link savo pabaigos? Visą interviu su kunigu A. Valkausku žiūrėkite vaizdo įraše:
