Pasak skaitytojo, kunigas per vieną dieną skirtingose gatvėse planuoja aukoti net devynerias mišias. Pamaldų maratoną dvasininkas pradės 13 val., o baigs 16.15 val.
„Nenorėčiau, kad virusas sklistų toliau, todėl kreipiuosi į jus, kad padėtumėte apsaugoti kaimynus ir senelius nuo neapgalvotų veiksmų“, – rašė skaitytojas.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja naujienų portalui tv3.lt teigė, kad policija pranešimo apie karantino sąlygas pažeidžiančias pamaldas nėra gavusi.
„Policija, ar gavusi pranešimą, kad būriuojasi žmonės, ar patys pareigūnai, pastebėję kažkokius masinius renginius, be abejo, reaguos į tokius pranešimus ir įstatymo nustatyta tvarka taikys atsakomybę“, – komentavo policijos atstovė.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Jašiūnų Šv. Onos parapijos klebonu Tadeuš Aleksandrovič. Šis paaiškino, kad į žurnalistus besikreipęs žmogus ne taip suprato kunigo ketinimus.
Pasak klebono, nurodytomis valandomis jis planuoja automobiliu pravažiuoti pro nurodytas gatves bei palaiminti tikinčiuosius ir tikrai neplanuoja kviesti žmonių į devynerias mišias per dieną.
„Man atrodo, kad nėra didelė nuodėmė tokiu sunkiu laiku palaiminti žmones“, – teigė T. Aleksandrovič.
Jis tvirtina, kad įspėjo tikinčiuosius per šventes neiti prie bažnyčios. Kunigo teigimu, palaiminimo metu jokio kontakto nebus – klebonas važiuos automobiliu, o žmonės privalės būti savo namuose. T. Aleksandrovič tikino, kad laikosi karantino sąlygų ir mišias aukoja vienas.
Kitokios Velykos – galimybė naujoms malonėms
Kovo pabaigoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pristatė, kaip karantino sąlygomis švęsime Velykas. Arkivyskupas sakė, kad gavo nuorodas iš Vatikano, kaip švęsti Velykas per karantiną.
„Velykos svarbiausia krikščionybės šventė, tridienis yra svarbiausias laikas. Šv. Sostas pabrėžė, kad tai šventės, kurios negali būti perkeliamos. Jos vyks tada, kaip ir yra numatytos. Liturgija, šv. Mišios vyks be žmonių“, – sakė G. Grušas.
Velyknaktis bus švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose, bendruomenėse, vienuolynuose šv. Mišių nebus. Apeigos bus keičiamos, nebus laužų, šventinimo.
„Tą vakarą įprasta krikštyti suaugusius, krikštai taip pat nevyks“, – tikino arkivyskupas.
Velykų rytą procesijų nebus, šv. Mišios vyks be žmonių, tikėtina jos bus transliuojamos per radiją ir televiziją. Tiesa, bus skambinama varpais.
Laikas Velykinėms išpažintims pratęstas iki birželio mėnesio, žmonės raginami atlikti išpažintį tada, kai bus galima, nereikia skubėti paskutinėmis savaitėmis iki Velykų.
„Žmonės kreipiasi dėl šv. Mišių aukojimo. Visa tai vyksta, bet nėra būtinumo ateiti į šias mišias, galima auką dėl jų perversti elektroniniu pavedimu. Svarbu tik paminėti už ką ta auka, kam skiriama“, – kalbėjo arkivyskupas G. Grušas.
Jis tikino, kad bažnyčios istorijoje tokių Velykų nėra buvę, bet Lietuvos istorijoje būta visokių laikų: bažnytinės šventės švęstos ir per karus, trėmimus.
„Yra tokia situacija, reikia melstis ten, kur esame. Tai unikali padėtis ir galimybė naujoms malonėms“, – kalbėjo dvasininkas.
Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per televiziją, internetą, klausytis radijo transliacijų.
Šalies kunigai, prasidėjus karantinui, į pagalbą pasitelkė išmaniąsias technologijas ir mišias transliuoja per socialinius tinklus.
Informacija tikintiesiems dėl sielovados karantino sąlygomis
Lietuvos Vyskupų Konferencija tikintiesiems parengė praktines gaires, kaip vyks sielovada karantino sąlygomis:
1. „Kur avys, ten ganytojai“
Šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius: - pasilikdamas savo tarnystės vietoje, - kasdien melsdamasis už parapijiečius šv. Mišių aukoje, Valandų liturgijoje, - numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.), - būdamas pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.
2. Krikštas
Kūdikiui esant mirties pavojuje, Krikštas yra teikiamas neatidėliojant (kan. 867 §2). Šiuo metu kūdikis krikštijamas, dalyvaujant tik tėvams ir krikštatėviams. Apsvarstytina galimybė Krikšto šventimą atidėti iki laiko, kai bus atšauktas karantinas.
3. Eucharistija
Aukojamos šv. Mišios visomis užsakytomis ir toliau užsakomomis intencijomis. Atšaukus viešas pamaldas, šv. Mišios aukojamos be žmonių. Tikintieji tą dieną yra kviečiami savo intencija melstis namuose, jungiantis į šv. Mišių auką televizijos, radijo, interneto transliacijos dėka, ir priimant dvasinę komuniją. Bažnyčios šiuo metu yra atidarytos tik privačiai, neorganizuotai pavienių tikinčiųjų maldai. Bažnyčioje nerengiamos bendros pamaldos: nekalbamas Rožinis, Gailestingumo vainikėlis, litanijos, neinamas Kryžiaus Kelias ar Kalnai.
4. Atgailos sakramentas
Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos. Kunigai yra pasirengę išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių. Kai nėra galimybės atlikti sakramentinę išpažintį, labai rekomenduojama vadinamoji dvasinė išpažintis: ją sudaro tobulas gailestis dėl nuodėmių ir pasiryžimas atlikti sakramentinę išpažintį. Tobulas gailestis yra tada, kai gailimasi ne iš Dievo baimės, bet iš Dievo meilės. Tobulas gailestis naikina nuodėmes, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti sakramentinėje išpažintyje, kai tik tai bus įmanoma.
5. Ligonių lankymas
Galima kviesti kunigą pas ligonius, kurie dėl savo būklės pageidauja neatidėliojant priimti Ligonių patepimą ir kitus sakramentus, nors įprastas ligonių lankymas laikinai nutraukiamas. Patarnaujant ligoniams, naudojamasi būtinomis apsaugos priemonėmis, laikomasi ligoninėse nustatytos tvarkos. Pasirūpinti vienišais, sergančiais giminaičiais ar kaimynais, kad jie neliktų be maisto, pagalbos ar paprasto žmogiško bendravimo, kad ir telefonu – tai labai svarbus artimo meilės darbas.
6. Laidotuvės Laidotuvių šv. Mišios už mirusįjį taip pat aukojamos, nedalyvaujant žmonėms, o apeigos atliekamos tik kapinėse. Raskime naujų būdų malda ir užuojauta pasiekti ir palaikyti artimuosius.
7. Santuokos Jau suplanuotas santuokas siūlytina nukelti vėlesniam laikui. Priešingu atveju jos laiminamos dalyvaujant tik sužadėtiniams ir dviem liudytojams.
8. Maldos tiltas Raginame pagal galimybes kasdien 20 valandą, skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku. Kviečiame ir kita asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.
