„Visa situacija išties susijusi su medicininėmis ir psichologinėmis grėsmėmis ir yra itin sudėtinga. Daug žmonių išgyvena įtemptas, neigiamas emocijas tiek individualiai, tiek santykiuose. Man jau ne kartą teko girdėti, kad porose ar šeimose padidėjusi trintis ar konfliktiškumas. Žmonės suirzę ir sudirgę. Padidėjo panikos priepuolių skaičius“, – nurodo jis.
A. Kaluginas teigia, kad šiuo metu, kai daug nerimo ir įtampos svarbu laikytis ne tik įprastų higienos priemonių: kaukių, pirštinių, rankų plovimo, bet ir psichologinės higienos priemonių.
„Tai reiškia, kad reikia stebėti savo emocijas, atliepti patiems sau, ką mes jaučiame dabar: tai gali būti pyktis, nerimas, stresas, įtampa. Atidumas sau yra labai svarbus. Taip pat reikėtų būti labai atidiems ir artimųjų atžvilgiu“, – sako jis.
Būdai nusiraminti
Psichoterapeutas rekomenduoja apsilankyti sveikatos apsaugos puslapyje ir pasinaudoti ten nurodytomis rekomendacijomis. Jis nurodo, kad galbūt ne visiems tiks ten nurodyti atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai, tačiau galima atrasti ir tinkamiausius sau.
„Kovoje su įtampa ir stresu gali labai padėti meditacijos, tempimo, atsipalaidavimo pratimai. Šiuo metu negaliu pateikti tik vieno būdo, bet patarsiu tai: pasidomėkite internete, literatūroje, pasiklauskite pas draugus, kokios yra stresą palengvinančios priemonės.
Jų yra labai daug. Kai susipažinsite su jomis, galėsite pritaikyti sau tai, kas geriausiai tinka. Nebijokite eksperimentuoti su šiomis technikomis.
Man dabar labai patinka 5 minučių kvėpavimo pratimai. Aš darau tokį lėtą įkvėpimą, 3 sekundžių užlaikymą ir lėta iškvėpimą. Tuo metu mintyse sau kartoju: „Andriau, tu esi ramus ir stiprus“. Man tai padeda, bet nebūtinai padės jums“, – sako jis.
Taip pat psichoterapeutas nurodo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją šiuo metu žinias žiūrėti ne daugiau nei 2 kartus per dieną.
„Aš pridurčiau dar tai, kad neilgiau nei 15-20 minučių. Tai galbūt vienas kartas būtų susipažinimas su internetiniais žinių portalais, o kitas kartas – žinių žiūrėjimas per televiziją. Tai tikrai apsaugos jūsų psichiką nuo visuotinės įtampos“, – teigia A. Kaluginas.
Skirkite dėmesio artimiesiems
Šiuo metu svarbu daug būti dėmesingais artimiesiems. Tokiu būdu galite pastebėti tai, ko galbūt nepastebės pats žmogus savyje, kažkokius pokyčius.
„Ypač tai gali būti aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Nepasikuklinkite paklausti artimojo, kaip jautiesi, apie ką galvoji, kaip miegi, kaip valgai, ar nėra sutrikęs apetitas.
Ypatingai svarbu bendrauti ir, beje, viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų yra puoselėti socialinius ryšius nuotoliniu būdu – telefonu ar kitomis priemonėmis. Tie socialiniai ryšiai gali būti, kaip vaistas nuo vienišumo“, – sako jis.
Dabar žmonės išgyvena įvairius jausmus dėl pasikeitusių gyvenimo ir ekonominių sąlygų. Todėl A. Kaluginas pataria atkreipti dėmesį į poroje esančių žmonių santykius.
„Reikia pasistengti vienas kitą suprasti. Konfliktai poroje gali būti. Jeigu jūs sukonfliktuosite, tai nieko baisaus, nes reikia leisti vienas kitam išreikšti savo emocijas, bet reikia suprasti tai, kad šiuo metu konfliktai yra iššaukti aplinkybių.
Todėl iš dabartinių barnių nereikia daryti kažkokių ilgalaikių išvadų, o suprasti, kad tai tiesiog emocijų išsiliejimas, o jeigu neleisite to, gali atsitikti nežinia kas.
Pasipykę atsiprašykite, apsikabinkite ir pasakykite vienas kitam „tu man esi pats brangiausias“. Jūs taip būsite išventiliavę savo emocijas, o tai yra daug geriau nei laikyti pyktį savyje“, – teigia psichologas.
Nebijokite reikšti jausmų
Pasak A. Kalugino, dabar jausmai, kuriuos tenka išgyventi kiekvienam žmogui, yra visiškai suprantami. Svarbiausia nebijoti jų.
„Normalu išgyventi baimę, sielvartą, pyktį prie susiklosčiusių aplinkybių, todėl nebijokite pagalbos kreiptis į savo artimą. Lygiai taip pat nenumokite ranka, jeigu kažkas prašo jūsų pagalbos. Jeigu kažkas sako, kad nori su jumis pasikalbėti, nenumokite ranka ir raskite minutę pasikalbėti“, – sako jis.
Tiems, kurie nežino, kaip pradėti pokalbį, A. Kaluginas pataria pritaikyti garsaus galvojimo techniką: paskambinti artimajai ir pasidalinti tuo apie ką galvojote ryte, ar tuo, kas atrodo svarbu. Pavyzdžiui, paskambinę mamai ir klauskite, ką geriau pasigaminti. Tai gali atrodyti juokinga, tačiau, pasak, psichologo, bus naudinga.
