Pakruojo rajono valdžia leido statytis namus šalia didžiausio Lietuvoje išlikusio Pakruojo dvaro. Vienas pirmųjų dvaro pašonėje statytis suskubo rajono tarybos narys. Anksčiau palaiminę šias statybas Kultūros paveldo departamento atstovai dabar sako, kad padėtį aiškinsis vietoje.
Pakruojo savivaldybė – nuolatinės valdžios dar neturi, tačiau politikams tai netrukdo priimti lemtingus sprendimus. Tarybos nariai sutiko, kad šalia Pakruojo dvaro išdygtų gyvenamųjų namų kvartalas.
„Ten gali būti gyvenamasis kvartalas pagal teritorijų planavimo dokumentą, t. y., Pakruojo rajono bendrąjį planą, jam neprieštarauja tie dalykai. O dėl apsaugos zonos – tai tas detalusis planas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, gauta išvada iš Valstybės teritorijų planavimo inspekcijos“, – sako Gintaras Makauskas, Pakruojo rajono savivaldybės Strateginės plėtros ir statybos sk. vedėjas.
Klasicizmo architektūros pavyzdys Pakruojo dvaras – kultūros paveldo objektas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas šalyje. Žemės ūkio paskirties sklypai šalia dvaro buvo išdalinti dar sovietmečiu.
Pirmasis šalia dvaro, ant upės kranto, užsimojo įsikurti ilgametis rajono tarybos narys, Kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto narys Petras Virkštis. Tarybos pritarimu parengtas detalusis planas, pakeista žemės paskirtis.
„Ten yra nustatyti pastatų aukščiai, kurių negalima viršyti, ir yra aiškinamajame rašte viskas surašyta. Nemanau, kad ten kas nors pažeista, ir nemanau, kad ten užstotas dvaro pastatų ansamblis“, – aiškina P. Virkštis.
Tačiau nuo sklypo iki beveik prieš 200 metų statyto unikalaus arkinio tilto – vos 200 metrų, nuo upės – vos 5.
„Bet ką padaryti, kad žemėtvarka tais laikasi išdalino taip. Aš iš karto turiu pasakyti, kad ir aš ten žemės turiu, aš to neslėpsiu“, – sakė Virginijus Grigonis, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Nesutikę su tokiais užmojais ir perdavę atsakomybę vilniečiams, vietos paveldosaugininkai sako, kad toje vietoje, kur ruošiasi įsikurti politikas, kažkodėl netaikomi kultūros paveldo objektui būtini vizualinės apsaugos ir žaliosios zonos reikalavimai.
„Pakruojo dvaro sodyba yra išlikusi beveik per šimtmečius nepasikeitusiame kraštovaizdyje, tai yra unikalu, mažai kur Lietuvoje taip yra. Aišku, tą lemia ir dėkinga Pakruojo gamta, čia yra lygumos. Jeigu ši teritorija bus urbanizuota, šitos kultūros vertybės vertė sumažės“, – tvirtina Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas.
Iš pradžių statybas palaiminę Kultūros paveldo departamento atstovai, dabar situacijos komentuoti nebenori. Kodėl statybas leido, teigia atsakysiantys tik artimiausiu metu apsilankę Pakruojo dvare.
Z. Paškevičienė
