Lietuvos dailės muziejus kviečia birželio 9 d., trečiadienį, 18.00 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą kultūros vakarą „Karališkoji Vilniaus lelija“ ir Viktorijos Daujotytės filologinės Barboros Radvilaitės studijos „Arčiau Lietuvos“ pristatymą.
Dalyvauja prof. Viktorija Daujotytė, Jonas Jurašas, Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, dr. Malgožata Kasner, Dalia Tarandaitė, Romualdas Budrys, dr. Brigita Speičytė, Viktoras Valentukevičius, prof. Regina Maciūtė (sopranas), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas).
Paaiškindama filologinės Barboros Radvilaitės studijos „Arčiau Lietuvos“ sukūrimo aplinkybes ir motyvus, Vilniaus universiteto literatūros profesorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Viktorija Daujotytė teigia, kad „šis kuklus tekstas apie Barborą Radvilaitę pirmuoju savo pavidalu parašytas daugiau kaip prieš dešimtį metų. Paskatą suteikė Lietuvos dailės muziejaus vykdyta programa į Europos žymiųjų moterų gretas įrikiuojant karalienę Barborą ir XX a. antrosios pusės mokslininkę – archeomitografijos kūrėją Mariją Gimbutienę (...) Tikėtasi darbo nenutraukti, išleisti sutelktinę knygą, bet taip neįvyko. Savo dalį parašiau, atidėjau. Pasirodė kitų autorių darbų – pirmiausia R. Ragauskienės parašyta išsami istorinė biografija. Bet baigiantis 2009-iesiems atsirado akstinas grįžti, permąstyti, papildyti, užbaigti, kiek pajėgiu tai padaryti“.
Komentuodama Lietuvos dailės muziejaus išleistą knygą, literatūrologė dr. Brigita Speičytė teigia, jog „Viktorija Daujotytė studijoje „Arčiau Lietuvos“ rekonstruoja visuminį Barboros Radvilaitės, Lietuvos ir Lenkijos karalienės, portretą, per pusę tūkstantmečio kurtą lietuvių kultūroje – išlikusiuose dokumentuose, amžininkų ir ainių literatūros, dailės, teatro kūriniuose, istorikų darbuose. Šis portretas knygoje iškyla kaip vienas svarbiausių lietuvių kultūros pasakojimų, turinčių apibendrinančią simbolio galią. Jis telkia ir sublimuoja esmines žmogaus ir tautos likimo prasmes – grožio, meilės, aistros galios ir trapumo, aristokratiškosios renesanso Lietuvos kultūros pilnatvės ir valstybingumo sklaidos galimybių, lietuvių kultūros europietiškojo lygmens, sostinės Vilniaus reikšmės, istorijos fatalizmo. Knygoje sutelkta gausi Barboros Radvilaitės, jos aplinkos žmonių ir vietų, šiai istorinei asmenybei skirtų meno kūrinių ikonografija, dalis jos Lietuvoje skelbiama pirmą kartą. Knyga gyvai priartina Barborą Radvilaitę ir XVI a. Lietuvą prie dabarties, - kaip unikalų asmens ir bendruomenės energijos proveržį, galintį ir dabar veikti mūsų vaizduotę bei savivoką.“
V.Daujotytės knygos "Arčiau Lietuvos" viršelis
