Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona Bajorinienė Lietuvos valdžiai tiesiai šviesiai pasakė, kad jei kitų metų šalies biudžete liks tik VEKS programai numatyti 24 mln. litų, iš kurių net 9 mln. atiteks skoloms dengti, galime pamiršti Vilniui suteiktą titulą, o Europos atsiprašyti už tai, kad pasišiukšlinome.
Atšaukiami renginiai
Užvakar prezidentui Valdui Adamkui, premjerui Andriui Kubiliui, Vilniaus merui Juozui Imbrasui, kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui ir Seimo komitetų vadovams išsiųstas dar liūdnesnis E. Bajorinienės raštas dėl nacionalinės programos VEKS kritinės situacijos.
Dokumentu perspėjama, kad dėl vieno iš VEKS steigėjo bei dalininko – Kultūros ministerijos – nepasirašytų sutarčių ir neskirto finansavimo neįvyks nacionalinės programos atidarymo šventė, numatyta naktį iš paskutinės šių metų nakties į 2009-ųjų sausio 1-ąją.
E. Bajorinienė teigia, kad dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų stabdoma Vilniaus puošyba, valstybės tūkstantmetį pristatanti leidyba, nevykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, dėl to šalis jau tampa nepatikimu partneriu.
Taip pat informuojama apie atšaukiamus renginius: Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago „Ledo misteriją“ Vilniaus rotušės aikštėje, Prancūzijos, Italijos teatrų gastroles, kurios įtrauktos ir į specialias Europos Sąjungos (ES) programas.
Vokiečiui sumokėjo iškart
– Kodėl likus keliolikai dienų iki 2009-ųjų konstatavote prasidėjusią nacionalinės programos VEKS agoniją? – vakar „Respublika“ paklausė E. Bajorinienės.
– VEKS administracija, kuri tėra šios programos vykdytoja, visą laiką gyveno vien patikinimais ir pažadais, kad numatytų renginių finansavimas tęsis. Štai ir dabar (vakar ryte – red. past.) turime patikinimą, kad dalis atidarymui reikalingų lėšų bus pervesta kitą savaitę.
Situacija keičiasi valandomis, tad ką tik sužinojau, jog Finansų ministerija pervedė projektams skirtus 3 mln. litų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos ir sudarytos sutartys Kultūros ministerijos vardu.
Kitaip tariant, šie pinigai padengs trečdalį mūsų įsiskolinimų, o naujų lėšų jau verkiant reikia degantiems projektams.
– Plačiai reklamuoto 2009-ųjų sutikimo, kuris bus matomas net iš kosmoso, taip pat neregėsime?
– Ne, pasaulinio garso šviesų režisieriaus vokiečio Gerto Hofo spektaklį matysime. Su šiuo menininku sutartis pasirašyta ir lėšos – apie 1,96 mln. – vokiečiui bei lietuviams projekto vykdytojams pervestos laiku – dar vasarą.
Užsienyje tokie projektai paskutinėmis savaitėmis nedaromi, todėl G. Hofo sąlygą iškart pasirašyti sutartį Kultūros ministerija įvykdė tuojau pat.
Jeigu taip būtų pasirašomos visos sutartys, be stresų ir dabartinių ekonomikos realijų, o vasarą, šiandien užsiimtume tik kūrybos reikalais.
– Kas kaltas dėl tokios netvarkos, kuri žlugdo VEKS programą?
– Pagrindinė bėda yra ta, kad per VEKS gyvavimą daug kartų keitėsi projektų finansavimo taisyklės. Mes teikdavome paraišką Kultūros ministerijai, nors dar ir nebūdavo žinomi renginių vykdytojai, o tik suplanuota tam tikra išlaidų suma. Tuomet prašydavome pinigų ir skelbdavome viešųjų pirkimų konkursus.
Tokia situacija netenkino Kultūros ministerijos - užsimanyta iš anksto žinoti smulkią programų sąmatą. Dabar turime atlikti viešuosius pirkimus nežinodami, kiek mums bus skirta pinigų, todėl pasirašomos sutartys su projektų vykdytojais dar nereiškia, kad Kultūros ministerija jiems skirs lėšų.
Ir iš šio keblaus, daug problemų sukeliančio rato negalime ištrūkti, nes tai reglamentuoja teisinės procedūros. Vilniaus savivaldybės finansuojama programos rinkodaros dalis taip pat šlubuoja, nes iš miesto biudžeto skiriamos lėšos tragiškai vėluoja.
Esame labai supančioti, nes negalime sutarčių su projektų rengėjais pasirašyti iš anksto ir tiksliai žinoti, kada ir koks renginys bus suplanuotas. Kita 2009 m. Europos kultūros sostinė – Austrijos miestas Lincas – tokių suvaržymų neturi, todėl ten programa organizuojama gerokai sklandžiau.
Tiesa – po kelerių metų
– Ar dėl tokios krizės yra kalta VEKS taryba ir jos pirmininkas Seimo narys Artūras Zuokas?
– Ir turiu, ir neturiu pagrindo mesti akmenį į tarybos daržą. Taryboje tikrai virdavo labai aršūs ginčai, nors jos nariai visuomet deklaruodavo, kad VEKS yra labai svarbu ir Vilniui, ir Lietuvai. Tačiau apie tarybos darbą kol kas nenorėčiau kalbėti – apie tai, jeigu ir pasakosiu, tai tik po 2010 m.
– Kaip elgsitės, jeigu Seimas paliks skirtą VEKS finansavimą, t.y. chronišką pinigų trūkumą?
– Kadangi dėl biudžeto Seimas žada susitarti iki Kalėdų ir tam lieka vos penkios dienos, jas galima vadinti paskutinėmis tikėjimo dienomis. VEKS situacija man primena didelį siaubą. Mums teks ir Kūčias, ir Kalėdas praleisti čia, biure.
Dirbsime tiek, kiek reikės, nes ši stresinė situacija dabar liečia jau ne tik mus, VEKS administraciją, bet šimtus projektų vykdytojų.
Jeigu Seimas pinigų nepridės, kils klausimas – kas pasakys, kokiais principais vadovaujantis kokius VEKS projektus turime išbraukti? Kuri institucija praneš menininkams, kad jų projektai atšaukiami, kodėl?
Kadangi mūsų biuras tėra programos vykdytojas, į tuos klausimus privalės atsakyti steigėjai ir dalininkai – Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Gedulo saliutai
– Kultūros ministras – naujas, Vilniaus miesto valdžia, atsižvelgiant į VEKS pradžią, – taip pat pasikeitusi, tad kaltų dėl galimo nacionalinės programos sužlugdymo nebus?
– Būtent ir turime šią bėdą, kad, nepaisant politinių kaitų bei korekcijų, dar nežinome, kiek mūsų valstybė yra brandi išlaikyti strateginius prioritetus. Ar VEKS yra toks prioritetas, kurio nuo 2004-ųjų Lietuva taip siekė dėl valstybės tūkstantmečio jubiliejaus 2009 m., parodys labai netolima, vos kelių dienų, ateitis.
– Šią savaitę tarsi ėmėtės Seimo šantažo: garsiai pasakėte, kad džiaugsmingų fejerverkų turbūt nebus, todėl laikas atsiprašyti Europos už mums suteikto pasitikėjimo praradimą?
– Nevadinčiau to šantažu. Mes tik konstatavome, kad situacija yra tragiška. Tokį vaizdą mes matome iš savo įstaigos pusės. Tai, kad Lietuvai gali tekti atsiprašyti Europos, jau tampa realu. Tiesa, pirmiausia privalu atsiprašyti Lietuvos kultūros bei meno žmonių, kurie šiai programai jau atidavė tiek jėgų, idėjų ir laiko.
Lietuva pati norėjo ir siekė šio titulo, mūsų niekas nevertė prašyti, kad Vilnius būtų paskelbtas Europos kultūros sostine. Buvome pagerbti ypatingais valstybei metais, tačiau kol kas padarėme, atrodo, viską, kad mums patikėtą programą kiek įmanoma daugiau žlugdytume.
Galimas daiktas, kad džiaugsmingai prasidėję 2009 m. sutiktuvių fejerverkai Vilniuje šviesų spektakliui baigiantis taps VEKS gedulo saliutais.
– Kokios ES sankcijos gresia Lietuvai, jeigu bus sužlugdyti VEKS tarptautiniai įsipareigojimai?
– Lietuva dabar turi visas galimybes Europoje tapti nepatikima partnere. Pasaulyje yra įprasta praktika, kad jeigu partneris tampa nepatikimas, kartą jau nuvylė, vadinasi, ir ateityje geriau su juo neturėti jokių reikalų.
Julius Girdvainis
