„Kultūra – valstybingumo pamatas, negriaukime jo patys, nuolatos apkraudami didžiausiais įmanomais mokesčiais“, – sako savo vardo teatrą įkūręs žinomas šalies režisierius Oskaras Koršunovas.
„Ar norime, kad žmonės nebeišgalėtų nusipirkti bilietų į renginius?“ – retoriškai klausia dainų autorius ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.
Politikams viešai diskutuojant apie lengvatinio PVM tarifo kultūros sektoriui reikalingumą, daugybę vienaip ar kitaip su kultūros ir kūrybos industrija (KKI) susijusių organizacijų vienijančios Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diavara mano, kad prieš priimant sprendimus yra itin svarbu apžvelgti bendrą vaizdą Europoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak jos, iš oficialios Europos Komisijos (EK) svetainės surinkti duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas toli gražu nėra pats žemiausias Europos Sąjungoje, o grąžinus 21 proc. PVM tarifą, būtų vienas didžiausių.
Latvijoje ir Danijoje – jokio PVM
„Didžiausias lengvatinis tarifas taikomas Vengrijoje – 18 proc. (standartinis tarifas šioje šalyje yra net 27 proc.). Austrijoje taikomas 13 proc. tarifas, o 10 proc. dydžio lengvatinį tarifą surasime tokiose šalyse kaip Suomija, Italija.
Mažesni nei Lietuvoje lengvatiniai tarifai yra Liuksemburge (3 proc.), Kroatijoje (5 proc.), Kipre (5 proc.), Švedijoje (6 proc.), Belgijoje (6 proc.), Vokietijoje (7 proc.), Lenkijoje (8 proc.).
Regis, labiausiai šiuo metu savo kultūros sektoriui padeda Danija, kurioje renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės mokėti PVM (standartinis tarifas šioje šalyje – net 25 proc.).
Mūsų kaimynė Latvija taip pat taiko „nulinį“ tarifą renginių bilietams ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms, nors standartinis PVM tarifas Latvijoje toks pat kaip ir Lietuvoje – 21 proc. Tai tik sausi skaičiai, bet kalbėdami apie kultūrą nepamirškime, kad ji sukuria gerokai daugiau pridėtinės vertės, kurios negalime įvertinti nei eurais, nei jokia kita valiuta“, – sakė Ž. Diavara.
Jai pritaria ir muzikos autorė bei atlikėja, Asociacijos LATGA tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle: „Norėtųsi, kad kultūros sektoriaus veikla Lietuvoje nebūtų vertinama kaip nelabai svarbių pramogų kūrimas. Juk kultūra – viena esminių mūsų tautinės tapatybės detalių.
Štai Ukraina, kovodama rusijos sukeltame kare, kaip niekada anksčiau suvokia savo kultūros svarbą ir galią.
O mes? Mes visada randame pasiteisinimų, kad kitos sritys svarbesnės. Gal jau metas bent jau tokiu būdu – PVM lengvatos pritaikymu – pamatuoti tą niekaip nepasveriamą ir neapskaičiuojamą kultūros, iš kurios visi semiamės stiprybės, vertę? Juk prašome visai nedaug!“
Kentės visas sektorius
Teatro režisierius, OKT įkūrėjas O.Koršunovas atkreipia dėmesį, kad vienodas PVM tarifas kultūros organizacijoms ir pelno siekiantiems verslo subjektams mažų mažiausiai yra nesusipratimas.
„Kultūra – valstybingumo pamatas, negriaukime jo patys, nuolatos apkraudami didžiausiais įmanomais mokesčiais. Mažesnis PVM tarifas mums, nepriklausomam teatrui, leido kvėpuoti per COVID pandemijos apribojimus, tačiau dabar, ekonominės krizės akivaizdoje, kuomet kainos kone kasdien šoka aukštyn, jis tampa dar reikalingesnis. Lengvatinis PVM tarifas kultūrai tapo įprastu dalyku Europoje. Ar mes tikrai norime būti išimtimi?“ – svarbų klausimą uždavė žinomas menininkas.
„Kultūrinė ir kūrybinė veikla duoda labai daug naudos visuomenei, tačiau ji dažnai tampa mažai apčiuopama pačiam autoriui / atlikėjui. Dažnai tenka išgirsti pasipiktinimų, kad bilietai į renginius labai brangūs, bet suvedę paprastą matematiką, pamatysime, kad atmetus visas organizacines išlaidas, mokesčius iš, sakykime, 100 eurų atlikėjams lieka labai nedaug, gal koks 20 eurų.
Padidinus PVM tarifą iki 21 proc., bilietai dar labiau brangs, taip kultūra taps dar mažiau pasiekiama. Ar norime, kad žmonės nebeišgalėtų nusipirkti bilietų į renginius?“ – retoriškai klausė muzikos autorius ir atlikėjas, LATGA tarybos narys S.Stavickis-Stano.
LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad lengvatinis PVM tarifas leis bent šiek tiek lengviau atsikvėpti visam kūrybiniam sektoriui, kur visi itin glaudžiai susiję.
„Nors atstovaujame autoriams, bet negalime nepalaikyti ir kitų kultūros ekosistemos dalyvių – renginių organizatorių, teatrų, atlikėjų – prašymo palikti ilgesniam laikui galioti lengvatinį PVM tarifą su kultūros sektoriumi susijusioms veikloms. Jeigu brangs bilietai, mažės renginių, lankytojų, mes surinksime mažesnį atlyginimą autoriams. Be to, kultūros sektorius siekia įdarbinti ne tik mūsų, bet ir nuo karo kenčiančios Ukrainos autorių kūrybą, o tai nebus įmanoma, kai bilietai į koncertus, spektaklius ir kitus renginius lietuviams taps prabangos preke“, – sakė ji.
NKIKIA direktorė Edita Sabalionytė sako, kad Vyriausybės siūlymas pratęsti lengvatą pusmečiui nesprendžia problemos, nes dauguma veiklų šiame sektoriuje planuojamos ne mažiau kaip prieš metus ar dar daugiau.
„Mokestinė lengvata yra svarbus žingsnis, tačiau yra būtini ir kompleksiniai sprendimai, atsižvelgiant į sektoriaus įvairovę. Kviečiame Vyriausybę atsižvelgti, kad sektorius šios ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje yra labai pažeidžiamas ir daugeliu atveju kalbama apie jo išlikimą“, – sakė E. Sabalionytė.